Laidoje „Piniginiai reikalai“ su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei „Investuotojų forumo“ vykdomąja direktore Rūta Skyriene kalbėtasi apie nedarbą Lietuvoje. Pokalbio metu akcentuota, kad bus skiriama dėmesio ne vien nedarbo sistemos peržiūrėjimui, tačiau ir apskritai Užimtumo tarnybos funkcijų. Būtent Užimtumo tarnyba turės nemenką vaidmenį siekiant po pandemijos į darbo rinką įtraukti darbo neturinčius ar netekusius asmenis.
Nedarbo skaičius padidino ir mokėtos išmokos
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. paskutinį ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 9 proc. Kaip jau skelbta, nedarbo duomenys nerimą sukėlė ir prezidentūrai. Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta teigė, kad Lietuvos nedarbo lygis yra maždaug pusantro karto didesnis rodiklis negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Anot jo, prieš pandemiją pagal nedarbo lygį mes atrodėme žymiai geriau ir buvome geresni negu vidutiniškai ES šalyse.
Laidoje M. Navickienė teigė, kad pirmojo karantino metu dėl darbo paieškos išmokų į Užimtumo tarnybą registravosi nemažai studentų, šešėlyje dirbę žmonės, mamos prižiūrinčios vaikus. Paskatų ieškotis darbo nebuvo, tačiau norėta gauti išmoką.
„Priemonės antrojo karantino metui pataiklintos. Mano nuomone, būtent tie mechanizmai kurie pasiūlyti antrosios karantino bangos metu, kai pasiūlėme kompensuoti 100 proc. prastovų darbdaviams, kad jie galėtų išlaikyti darbuotojus darbo vietose, jiems ši priemonė buvo didelė paskata neatleisti darbuotojų. Tikiuosi, kad šios priemonės ir tos, kurias dabar siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija tarpusavyje koreliuodamos padės amortizuoti situaciją pozityviau nei dabar gali atrodyti iš statistinių rodiklių“, – teigė ministrė ir pridūrė, kad darbo paieškos išmokos pratęstos, tačiau skiriamos tiems, kurie prarado darbą karantino metu ar trys mėnesiai iki karantino.
R. Skyrienė pridūrė, kad nedarbo lygio padidėjimui neabejotinai įtakos turėjo ir tai, kad kai kurie verslai užsidarė.
„Verslininkai pasiskaičiuoja, jeigu jiems nepakanka netgi tų prastovų kompensavimui, jie arba užsidaro, arba mažina darbuotojų skaičių ir tikrai buvo tokių atvejų, kuomet dėl pandemijos ir karantino buvo priversti šitaip elgtis“, – teigė ji.
M. Navickienė pastebėjo, kad nuo sausio mėnesio, kai pritaikytos naujos priemonės, nedarbo skaičiai nebeauga.
„Papildomai besiregistruojančių žmonių Užimtumo tarnyboje mes nefiksuojame. Vasario mėnuo buvo pozityvus ta prasme, kad daugiau žmonių buvo priimta į darbą negu iš jo buvo atleista. Skirtingai nuo to, ką matėme 2020 metų gruodžio mėnesį“, – kalbėjo ministrė.
Ilginant nedarbo išmokų mokėjimą, gali tekti didinti tarifą
Prezidentūrai paragino peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, kadangi nedarbo išmoką šiuo metu gauna tik apie 30 proc. žmonių. Tam pritarė ir profsąjungos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad nedarbo išmokų mokėjimą reikėtų ilginti, taip pat keisti reikalavimą dėl stažo.
Ministrė M. Navickienė teigia, kad kalbant apie nedarbo sistemą tuo pačiu keliamas ir klausimas, kokia yra Užimtumo tarnybos misija.
„Ar tai yra ir socialinės paramos dalyvis, ar tai yra institucija, kuri turėtų maksimaliai koncentruoti savo tikslus į žmonių įdarbinimą? Tai yra suvedimą darbo vietų paklausos ir pasiūlos. Mintys yra tokios, kad bandytume visas priemones, kurias turi Užimtumo tarnyba savo spektre, peržiūrėti tam, kad galėtume atsakyti sau į klausimą, kodėl vis dar yra neužpildytų laisvų vietų gana nemažai Lietuvoje ir nedirbančių žmonių, kurie ieško darbo ir jo negali susirasti.
Gal tai yra mobilumo klausimai, judumo tarp savivaldybių? Gal ne visai efektyvios perkvalifikavimo priemonės, kuomet negalime surasti galimybės adaptuoti žmogų į tą darbo vietą, kuri šiuo metu laisva. Uždavinių sau dėl Užimtumo tarnybos veiklos keliame nemažai“, – teigė ji.
Tuo pačiu pastebėta, kad norint ilginti nedarbo išmokų mokėjimą reikėtų ir didinti mokamus tarifus.
„Dėl nedarbo draudimo rūšies, tai man atrodo reikia labai aiškiai suprasti, kad visa tai susiję su tarifais. Šiandieną nedarbo draudimo tarifai, jei žiūrėtume kiek surenkama įmokomis ir kiek išmokama išmokomis, tai -63 mln. eurų. Jeigu mes galvojame, kad ta draudimo rūšis galėtų plėstis, ilgėti nedarbo išmokos draudimo laikotarpis iki 9 mėnesių ar galbūt ilgiau, arba menkinti stažo reikalavimus, tai visus tuos dalykus mums kažkokiu būdu reikėtų išspręsti, taip pat ir tarifų surinkimo prasme.
Aš manau, kad reikia diskutuoti apie tai, kaip mes apskritai matome nedarbo draudimo dalį visoje „Sodros“ sistemoje, kelti tuos klausimus ir ekspertams. (…) Tarkime, kaip „kovidinė“ priemonę galbūt galėtume siūlyti tą stažo mažinimą ir dabar, tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą reikėtų tikrai daugiau diskusijų, kad atsakytume sau į klausimus ir kokie piliečių lūkesčiai ir kokios mūsų galimybės“, – teigė M. Navickienė.
R. Skyrienės teigimu, tarifo didinimas atlieptų darbo jėgos kaštams.
„Mes visą laiką pasisakėme apie tai, kad nedarbo išmokos turi skatinti žmogų ieškoti darbo, bet tuo pačiu jos turi ir atliepti to žmogaus turėtą atlyginimą iki tol, kad žmogus nepakliūtų į žeminančią situaciją. Tai čia reikia ieškoti sprendimų“, – teigė R. Skyrienė.
M. Navickienės teigimu, bus diskutuojama, kaip Užimtumo tarnybą pritaikyti prie pasikeitusių poreikių.
„Kalbant apie PSD mes šiek tiek pasižiūrėjome pačią statistiką, kad net ir dabar, kai PSD dalį administruoja Užimtumo tarnyba, yra apie 150 tūkst. Lietuvoje gyventojų, kurių neapima ta draudimo rūšis. Reiškia mes tiek žmonių „Sodros“ duomenimis turime apskritai neapdraustų PSD. Tame kontekste turime kelti vertybinį klausimą, ar jie turėtų turėti tą draudimą. Kodėl jie iki šiol jo neturi? Manau turime spręsti labai kompleksiškai. Manau, kad žmonės PSD valstybė drausti turi, bet ar tas draudimo faktas turi būti susijęs su užsiregistravimu Užimtumo tarnyboje ir, ar tai neiškreipia nedarbo statistikos, man kyla daug klausimų. Manau, kad mes tą diskusiją turėsime ir su SAM, kurios tiesioginės atsakomybės sritis yra PSD ir su kitais socialiniais partneriais, kaip geriau tą problemą spręsti“, – teigė ministrė.
Privalomojo sveikatos draudimo tarifas (PSD) tarifas šiuo metu yra 6,98 proc. Darbdavio dar sumokami mokesčiai už darbo vietą: nedarbo socialinis draudimas – 1,31 proc., įmokos į garantinį fondą – 0,16 proc., įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc.. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas 0,14 proc. Darbo vietos kainą galima apskaičiuoti čia.
Ne visi darbdaviai informuoja UT apie laisvas darbo vietas
R. Skyrienė pastebėjo, kad šiuo metu gali būti daugiau nei 20 tūkst. laisvų darbo vietų, kurias skelbiam Užimtumo tarnyba.
„Reiškia ne visos deklaruojamos. Kodėl? Nes darbdaviai netiki, kad iš šitos sistemos jie gaus tokius darbuotojus, kurie tenkintų jų darbo vietą. O kaip spręsti problemą? Iš tikrųjų mobilumo dalykas, gal padėti įmonėms, kurios atsiveža darbuotojus, kompensuoti transporto paslaugas, nes iš tikrųjų iš regiono, ypač ten, kur didesnė bedarbystė darbuotojai tikrai yra kitose vietose laukiami su savo kvalifikacijomis ar darbo patyrimu“, – teigė ji ir pridūrė, kad funkcijų savivaldybėms perleisti nereikėtų.
„Praeitos krizės akivaizdoje Skandinavų bedarbystės skaičiai visus stebino dėl to, kad jie būtent taiko labai aktyvias įdarbinimo politikas, perkvalifikavimą. Šia linkme manau, kad Užimtumo tarnyba ir turėtų daugiau dirbti. Galbūt tas perkvalifikavimas užtrunka. Žiūrint kokioms specialybėms, bet reikėtų tikrai pažiūrėti, kad neatsitiktų taip, kad ruošiame kirpėjas, kur tų kirpėjų galbūt net nereikia. Yra savivaldybės, kurios galvoja, kad jos tinkamos turizmui, rengia turizmo specialistus, o pasirodo, kad jų ten tokių nereikia“, – teigė R. Skyrienė.
M. Navickienės teigimu, pagrindinis tikslas bus didinti pasitikėjimą Užimtumo tarnyba.
„Ir kad darbdaviai pasitikėtų, kad gali rasti reikiamą darbo jėgą kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą, deklaruodami tas laisvas vietas ir, kad darbuotojai, kurie registruojasi taip pat turėtų tikslą susirasti darbą. Tuomet būtų galima daug paprasčiau įvertinti ir galiojančias priemones, kurias taiko Užimtumo tarnyba. Ar jos efektyvios, ar reikia šiek tiek korekcijų.
Užimtumo tarnyba darbo vietų nekuria ir negali sukurti. Darbo vietas kuria rinka, kuria darbdaviai ir kokia ta rinka yra, kaip ji atsigaus, kaip tos darbo vietos atrodys, mes matysime tik nuo valstybės ekonominių pajėgumų po pandemijos. Užimtumo tarnyba ką geriausiai gali padaryti, tai suvesti pasiūlą ir paklausą. Man atrodo, kad labai svarbu atskirti, kad ir kokia Užimtumo priemonė būtų efektyvi, ji naujos darbo vietos sukurti tiesiogiai negali.
Jaunimo nedarbo klausimą galima spręsti šiek tiek paprasčiau negu vyresnių žmonių. Todėl, kad jaunimas tikrai gali greičiau pasinaudoti esamomis priemonėmis, persikvalifikuoti, turėti kažkokius mokymus, darbo rinkoje tie žmonės būna labiau laukiami nei pagyvenę žmonės. Problema gali būti didesnė su vyresnių žmonių nedarbu, ypatingai kai mažai paskatų išlaikyti tokį žmogų darbo rinkoje“, – laidoje sakė M. Navickienė.
