Tarptautinės juvelyrikos parodos nevyksta, tad dizaino tendencijos, investicijos į gamybos tobulinimą sustingo, bendra juvelyrikos rinkos situacija – sąstingyje, sako juvelyrikos namų „Premiere“ kūrybos vadovė Viktorija Jonutytė.
„Brangakmeniai, tokie kaip safyrai, rubinai ar smaragdai ir perlai įprastai perkami tarptautinėse parodose. Jokie klientai nemėgsta permokėti už tarptautinių laboratorijų sertifikuotus ir bene dvigubai brangesnius akmenis, o pirkimas be sertifikato įmanomas tik juos vertinant gyvai.
Rinkoje įprasta gudrauti, parduoti pildytus ar kitaip laboratoriškai paveiktus žymiai mažesnės vertės akmenis už vertingų natūralių akmenų kaina, todėl įgudęs ir su pirminio patikrinimo įranga parodose nuvykęs pirkėjas gali nuo to apsidrausti“, – pasakoja ji.
Juvelyrikos verslą paveikė ir turizmo suvaržymai – įmonė neteko apie 30 proc. klientų srauto: „Lietuvoje ir mūsų įmonėje rusai, baltarusiai, grįžtantys lietuviai iš Anglijos, Vokietijos ir Norvegijos sudarydavo mažiausiai 30 proc. visų pajamų. Be to, dažniausiai jie mažiau derėdavosi, palyginus su įprastu pirkėju šalies viduje.“
Apyvarta krito 3–4 kartus
Nors juvelyrikos namų „Premiere“ 4 parduotuvių durys lankytojams jau atsivėrė, tačiau pardavimai auga lėtai, ypač sostinėje.
„Prekyba šiuo metu jau vyksta, mažesniuose Lietuvos miestuose ji atsigavo beveik 100 proc., Vilniuje ilgai atidarymo laukę klientai lanko mus kasdien, tačiau pardavimai auga lėčiau. Tikriausiai jie lanko ne tik mus, lyginasi, neskuba, o tai visad buvo svarbi dalis perkant papuošalą sostinėje, kur tokia gausa pasirinkimų“, – sako kūrybos vadovė V. Jonutytė.
Karantino metu prekyba buvo perkelta į internetą, tačiau tai neatstojo pardavimų fizinėse parduotuvėse. Pasak pašnekovės, internetinė prekyba atnešė vienos parduotuvės vidutinę mėnesio apyvartą, kai uždarytos buvo penkios fizinės parduotuvės – Vilniuje prekybos centre „Ozas“ ir Senamiestyje, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Rygoje, tad visa įmonės apyvarta antrojo karantino metu krito maždaug 3–4 kartus.
„Mūsų internetinė prekyba vyko prastai – labai gerai pardavinėjome papuošalus tik iki 200 Eur. Tai – saugi prekė, jei tavęs netenkina, gali ją grąžinti, o ir šiaip pigesnei prekei nėra labai didelių lūkesčių. Tuo metu brangesnių prekių buvo laukiama, kada bus galima ateiti apžiūrėti gyvai.
V. Jonutytė pažymi, kad internetas juvelyrikos versle tarnauja tik kaip reklama ir kvietimas pirkėjams atvykti į salę, bet ne kaip tiesioginis pardavimų kanalas, mat juvelyriniai dirbiniai – itin specifinė prekė.
„Kuo juvelyrikos prekės skiriasi nuo kitų – tai emocinė prekė, labiausiai panaši į kvepalus. Jeigu jos neperki kuo pigiau ir paprasčiau, privalai ją palyginti, pajausti ir pažiūrėti proporcijas.
Tikrus vertingus juvelyrinius dirbinius žmonės perka retai, kartais vos kelis kartus per gyvenimą, todėl jiems būtina galimybė pažinti ir įsisąmoninti bent jau bazinius dalykus: pasimatuoti dydžius, įvairius dizainus, suvokti, koks papuošalas atspindi jų sielą ir kūną, kuris tinka jų pirštui ar ausims, kas ta komforto zona ir kt.“, – aiškina ji.
Žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų
Tiesa, pasak „Priemiere“ atstovės, internetu šiek tiek vyko vestuvinių ir sužadėtuvių žiedų pirkimas, tačiau net iki 10 kartų mažiau nei įprastai. Jei klientai kreipdavosi, procesas būdavo labai ilgas ir komplikuotas. Kaip pasakoja juvelyrikos namų atstovė, klientams teko siųsti įvairių nuotraukų, gyvo vaizdo ir spindesio vaizdo įrašų, siūlyti dosnių nuolaidų.
„Jei ir pirko internetu vestuvinius žiedus, tai tik saugius klasikinius. Truputį vyko sužadėtuvių žiedų iki 1000 Eur pardavimai, bet pajautėme, kad per karantiną piršlybos tam tikram laikui buvo atidėtos, kad vyrai galėtų gyvai įsigilinti į prekę. Ypač sužadėtuvių žiedų vyrai apskritai nesupranta, jiems tai nepažįstama sfera: kokio pločio, dydžio, aukščio, kaip tas žiedas atrodo.
Manau, kad konkurentų, kurie pardavinėja labiau plačiai visuomenei taikomas prekes, žiedai galbūt per karantiną ir buvo perkami, nes sužadėtuvių žiedų, kaip taisyklės, – kaina iki 500 Eur, dažniausiai klientas ieško tik geriausio pasiūlymo, labai retai žiūri kokybės ir dizaino aspektus, o kainai prasidedant nuo 1000 Eur, klientas laukia gyvo susipažinimo su preke. Pirkti internetu mažai kas rizikavo, turėjome vos kelis pardavimus brangesnių sužadėtuvių žiedų“, – pasakoja V. Jonutytė.
Žmonės įprato taupyti, perka tik ypatingomis progomis
Tuo metu pandemija kaip tik pagyvino gyvenimo papuošalų įsigijimą. Pakabukai, prabangūs amuletai, vėriniai ir auskarai kaip tik buvo parduodami gausiau nei bet kada. Kaip pastebi pašnekovė, papuošalai ir nekilnojamasis turtas po pirmojo karantino buvo pagrindinės prekės, į kurias investavo, tad įmonės finansinė situacija buvo patenkinama.
„Beveik visi klientai prisipažino, kad, pavyzdžiui, vaiko gimimo proga seniai norėjo auskarų arba praėjusios didelio jubiliejaus ar sukaktuvių proga amuleto. Didžioji dalis brangesnių prekių pasižymėjo apgalvojimu ir jau seniai užgimusiu noru jį įsigyti.
Nežinau, kaip bus po antrojo karantino, nes žmonės taupo. Kaip ir mūsų, taip ir klientų santaupos, manau, senka. Ekonominė situacija slegia, žmonės įprato taupyti, perka tik ypatingų švenčių progomis. Tikimės po pavasario ir vasaros atsigavimo“, – viliasi „Premiere“ kūrybos vadovė.
Teko uždaryti vienos parduotuvės duris
Vis dėlto skaudžiausia pirmojo karantino auka tapo prieš metus Rygos „Akropolyje“ atvertos parduotuvės uždarymas. Šiuo metu, pasak pašnekovės, neplanuojama atnaujinti sutarties dar ilgai, o investicijas nukreipė į internetinės parduotuvės atnaujinimą.
Paprastai kalėdinis laikotarpis juvelyrikos verslui yra vienas pelningiausių, tačiau pernai, uždarius parduotuves, situacija buvo itin sudėtinga: „Paskutinė savaitė iki Kalėdų paprastai buvo labai aktyvi – brangiausius papuošalus pirkdavo paskutines 10 dienų.
Mes tam labai ruošėmės, bet dėl parduotuvių uždarymo netekome apie 30 proc. planuotų pajamų. Didžiausias nuostolis buvo mūsų nauja šventinė kolekcija, gaminta specialiai Kalėdoms. Ji nespėjo pasiekti internetinės parduotuvės, o gyvai parduotuvėse jos įsigyti žmonės iš viso neteko galimybės.“
Itin gelbėjo parama darbuotojams
V. Jonutytė pažymi, kad verslui stipriai gelbėja parama iš valstybės – subsidijos už darbuotojų prastovas, dalis jų – vis dar laukia galimybės sugrįžti į darbą. Nors mokesčių atidėjimai yra siūlomi, įmonė jais, kaip tikina, nesinaudoja. Šiuo metu įmonei itin padeda susitarimai su aukso ir briliantų tiekėjais, kurie atsiskaitymų esą lauks kiek reikės.
„Labiausiai mums padeda išgyventi lojalių klientų užsakymai. Jie jau susipažinę su mūsų galimybėmis, prekių niuansais, pasitiki mūsų kūrybiniais, konstrukcijų bei medžiagų klausimais. Be to, žinome jų pirštų dydžius, geriausiai jiems tinkančių auskarų tipus ir pan. Mums pasisekė, nes dirbame jau tris dešimtmečius, todėl išgyvenome šį sunkmetį, tačiau jei rinkoje būtume sąlyginai jauni, neabejotinai būtume neišgyvenę“, – pažymi ji.
Daugiau iššūkių kelia situacija su patalpų nuoma. Pašnekovė įsitikinusi, kad bendras nuomos kainų nereguliavimas kerta visiems verslams, kuriems reikalingos patalpos jų veiklai. Ji pažymi, kad nėra vieningo požiūrio iš nuomotojų, taip pat valstybė čia nepadeda.
„Nuomos kainos pakankamai nemažinamos, sutartys nėra keičiamos ir reguliuojamos, o ekonomika – kritusi. Naudojamasi prieš tai išaugusios ekonominės situacijos sukeltų kainų privilegijomis ir nepripažįstama, kad situacija pasikeitė, laukiama neva sugrįžimo į tą pačią situaciją iš nuomotojų pusės, tačiau to jau niekad nebus“, – tikina V. Jonutytė.
