Laidoje „Piniginiai reikalai“ prekybininkų miestelio Kaune „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė pasakojo, kad po pirmųjų atslaisvinimų sugrįžo dar tik mažoji dalis prekybininkų. Pirmąją savaitę pirkėjų antplūdžio nebuvo – tam įtakos turėjo ir galioję judėjimo apribojimai.
„Buvo ir pirkėjų srauto šioks toks padidėjimas, tačiau jis nėra kažkoks didelis. Negalime pasakyti, kad pas mus buvo labai didelės eilės. Tam, manau, daro įtaką, kad savivaldybės visgi nėra atidarytos šiuo metu. Kauno regiono pirkėjai važiuodavo į „Urmą“ iš įvairių vietovių, ne tik iš Kauno miesto. Dėl to dar negalime pasakyti, kad labai daug pirkėjų grįžo“, – pirmadienį kalbėjo D. Lengvenienė.
Trečiadienį Vyriausybė nusprendė judėjimo ribojimus tarp savivaldybių pratęsti iki kovo 15 dienos. Tačiau atlaisvintas judėjimas žiedinėse savivaldybėse, t. y. tarp miestų ir jų rajonų savivaldybių.
D. Lengvenienė pasakojo, kad pirmieji pirkėjai daugiausia perka drabužius, prekes vaikams. Vis dėlto nemažai daliai prekybininkų vis dar labai sunku.
„Didžioji dalis laukia papildomų atlaisvinimų, kadangi dabar gali dirbti tik parduotuvės turinčios atskirus įėjimus. Tos visos parduotuvės ir dirba. Jie tikisi atlaisvinti nors dalį tų apyvartinių lėšų, dėl to, kad žiemos sezono prekes susipirko. Tikrai visi buvo pasiruošę ir teko uždaryti parduotuves, o internetu pardavė labai mažą dalį.
Dabar jau yra toks etapas, kai psichologiškai sunku. Tikrai didžioji dalis net jei kažką parduoda internetu, tai nesudaro jiems daugiau nei 10 proc. buvusios payvartos. Tai labai maža dalis. Ta parama irgi tokia maža, kad iš jos būtų galima išgyventi. Tikrai nuotaikos yra prastos. Vien dėl to, kad neaišku kada baigsis. Jei tai būtų mėnesio ar dviejų etapas, bet kol nėra aišku... Dar pasigirdo kalbos apie trečiąją pandemijos bangą, tai žmonėms kelia dar didesnį nerimą.
Smulkieji jaučiasi žlugdomi ir ta konkurencija nėra teisinga dėl to, kad būtent didžiuosiuse prekybos tinkluose visas tas prekes visą žiemą pirkėjai galėjo įsigyti, o smulkieji verslininkai negalėjo parduoti. Jie neturėjo sąlygų dirbti turėdami lygiai tą patį asortimentą – tiek žiemines prekes, tiek buitinės chemijos prekes, baldai ir t.t. Visa tai, ko pirkėjai tikrai gali įsigyti šiuo metu prekybos centruose. O smulkiosiose parduotuvėse šios prekės prastovėjo visą žiemą“, – kalbėjo D. Lengvenienė.
Pasak jos, pirmąjį karantiną prekybininkai atlaikė, tačiau antrąjį atlaikys nebe visi. Prognozuojama, kad apie 10 proc. prekiauti į „Urmą“ nebegrįš.
„Iš tikrųjų prekybininkai verslūs žmonės, jie visą laiką ir iki pandemijos buvo įpratę išgyventi didžiulės konkurencijos sąlygomis, paprastai jie negaudavo jokių paramų, tiesiog savo darbu užsidirbo. Tačiau šiuo metu situacija tikrai nėra paprasta, todėl, kad mes jau turime dalį paskelbusių, kad jų verslai užsidaro ir jie nebegrįš ir po pandemijos. Kita dalis dar yra svarstanti – jie lygiai taip pat nežino kaip pasielgti su darbuotojais. Taip, dabar galima gauti subsidijas, tačiau jie nežino kokia bus situacija po pandemijos. Dar vienas dalykas, kad po pirmosios bangos tikrai verslams, bent jau prekybininkams, didžiausia pagalba buvo nuomos išlaidų kompensavimas ir mechanizmas, kuris buvo sukurtas per „Invegos“ sistemą, kuris galbūt iš pradžių turėjo neskalndumų, bet po to tikrai buvo gerai išdirbtas ir buvo visiems aiškus. Tas lėmė, kad daug verslininkų atlaikė pirmąją bangą, nebuvo pasitraukusių, o dabar sunku atsakyti, bet greičiausiai bus. Vertiname, kad apie 10 proc. nebegrįš“, – teigė D. Lengvenienė.
Prekybininkai taiko nuolaidas, peikia paramą
„Urmo“ pranešime spaudai pasakojama,kad klientai daugiausia perka drabužius su nuolaidomis ir laisvalaikio aprangą, tačiau dideles nuolaidas pardavėjai taiko ne iš gero gyvenimo. Įsigytų žiemos kolekcijų nebuvo kada parduoti dėl karantino, o dabar jos jau nebeaktualios. Todėl nemaža dalis parduotuvių šiltus drabužius parduoda už pusę, o kartais – ir vos už trečdalį kainos, kad surinktų bent kiek apyvartinių lėšų. Šios reikalingos naujoms pavasario ir vasaros kolekcijoms įsigyti.
Prekybininkai taip pat atkreipė dėmesį į nepavydėtiną naujų įmonių situaciją – jos dėl nustatytų paramos teikimo taisyklių gauna kur kas mažiau pagalbos arba visai negauna.
„Kiekvienais metais reikia spręsti tą dilemą: bus žiema ar ne, užsisakyti žieminių drabužių ar ne. Šiam sezonui nusprendėme surizikuoti ir užsisakyti. Žiema buvo, o prekybos – ne, nes nedirbome dėl karantino. Dabar turime viską išparduoti su 50–70 proc. nuolaidomis, kad turėtume apyvartinių lėšų naujoms kolekcijoms įsigyti: pavasario, vasaros.
Kadangi dirbu pagal individualią veiklą, kaip ir visi gavau 257 Eur per mėnesį. Žinoma, kad tai labai mažai ir būtų gerai gauti daugiau. Tačiau aš nepratusi prašyti, esu linkusi pati dirbti ir užsidirbti. Dabar toks laikas, kai visiems nelengva“, – pasakojo Jūratė Gugienė prekybos miestelyje „Urmas“ prekiaujanti itališkais drabužiais moterims ir merginoms.
„Pako Lorente“ atstovas Edgaras Sekmokas taip pat atkreipė dėmesį į situaciją dėl paramos į kurią patenka neseniai veiklą pradėjusios įmonės.
„Mes atsidarėme 2020 metais, o parama skaičiuojama pagal 2019 m. sumokėtą GPM, todėl nieko negavome. „Urme“ veikianti parduotuvė atsidarė jau paskelbus karantiną. Nors tuo metu dirbti dar buvo galima, pasirodo, už prastovas mokama tik darbuotojams, kurie buvo priimti iki karantino. Dėl šios situacijos beldžiausi į įvairių valdžios atstovų duris, bet likau nieko nepešęs.
Kreipiausi dėl paskolos į „Invega“ – pasirodo ir ten neatitinkame reikalavimų... Įdomiausia, kad beveik tuo pačiu metu Latvijoje veiklą pradėjusi mūsų įmonė, ten vertinama visai kitaip. Kaip ir daugelis kitų verslo subjektų, ji ten gavo labai solidžią paramą, nepaisant to, kad atsidarė visai neseniai“, – situacijas Lietuvoje ir Latvijoje lygino E. Sekmokas.
