Pagrindiniu nesutarimu šį kartą tapo baudos dėl nesąžiningos prekybos – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlė, kad dėl pradelstų atsiskaitymų už prekes didiesiems prekybininkams būtų taikomos baudos iki 0,7 proc. įmonės apyvartos, o perdirbėjams – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Pasak ministro Kęstučio Navicko, perdirbėjai turi dvigubus įsipareigojimus – tinkamai atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos augintoju ir tuo pačiu neturi instrumento sulaukti tinkamo atsiskaitymo iš prekybininkų.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė, kad tiek prekybininkams, tiek perdirbėjams sankcijos būtų vienodos ir siektų iki 0,7 proc. apyvartos.

Pavyzdžiui, bauda su 100 mln. eurų metų pajamomis siektų iki 700 tūkst. eurų.

„Girdime prekybininkų nuogąstavimus ir jų kompromisus, tačiau siūlyčiau Vyriausybei apsispręsti vieningai taikyti reguliavimą“, – posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigė, kad siūlomo dydžio bauda būtų per griežta ir neproporcinga, taikant ją tik penkiems didiesiems prekybos tinklams.

„Nematome, kad reikėtų už šitą vėluojančių atsiskaitymų prasižengimą taikyti baudą, kuri siekia 0,7 proc. nuo apyvartos, nes vėluojantys atsiskaitymai nėra negrįžtama žala, padaryta produkcijos tiekėjui. Jie gali viena diena pavėluoti, bet jis vis tiek juos gaus“, – posėdyje kalbėjo R. Vainienė.

Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pabrėžė, kad numatant baudas turi būti vienodos sąlygos, tačiau vienodos tiems, kurie yra toje pačioje padėtyje.

„Penki didieji prekybos tinklai nėra toje padėtyje, kaip visi kiti, jie yra skirtingoje padėtyje ir tai numato atskiras įstatymas, tai susiję su jų turima rinkos galia. Rinkos galios turėjimas pateisina visai kitokio dydžio sankcijas, nes jų veiksmai gali turėti žymiai didesnes pasekmes negu kitų subjektų“, – posėdyje teigė jis.

Žemės ūkio ministras taip pat sakė, jog prekybininkų santykius prižiūri Konkurencijos taryba, o perdirbėjų konkurenciją siūloma prižiūrėti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai. Pasak K. Navicko, abejus santykius turėtų prižiūrėti Konkurencijos taryba.

Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkas teigė, kad tai neatitiktų tarybos funkcijų ir ji tam neturėtų pakankamai resursų.

Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą.

ŽŪM teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų su stambesniais pirkėjais.

Pritarus Vyriausybei, šiuos pakeitimus dar turėtų svarstyti Seimas.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)