I. Šimonytė taip pat teigia, kad, sprendžiant dėl mokestinių lengvatų, reikia vertinti bendrą kontekstą.
„Kartais mokesčių lengvatos pakeičia tam tikras biudžeto išlaidas. Tarkime, atsisakius mokesčių lengvatų gali reikėti didesnių biudžeto išlaidų. Negalima vertinti tokių pačių paprasčiausių finansinių skaičiavimų, reikia vertinti bendrą kontekstą, nes ne veltui tiek mokesčiai, tiek socialinės išmokos yra žmonių pajamų paramos, šeimų paramos ar net verslų paramos bendras paketas“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
„Norėčiau pamatyti tai, kad tos lengvatos, kurias bus siūlomos palikti, būtų logiškos, ekonomiškai pagrindžiamos ir mokesčių kaštai, kurie yra kaštai, būtų leidžiantys pasiekti rezultatą, ne blogesnį negu kad pasiektume taikydami tiesioginį subsidijavimą tų pačių dalykų iš biudžeto“, – pridūrė premjerė.
Ji nurodė, kad pavasario sesijoje Vyriausybė Seimui nesiūlys jokių mokesčių pakeitimų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį sakė, kad dabartinėje situacijoje, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos, būtų ankstyva priimti mokestinius pakeitimus.
„Buvo įvertintas kontekstas ir ypatingas neapibrėžtumo lygis, kurį turime šiandien dėl pandemijos situacijos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tokie papildomi mokestiniai pakeitimai galėtų turėti poveikį ir žmonių bei verslo lūkesčiams taip pat. Turint neapibrėžtumo lygį pakankamai didelį dėl pandemijos situacijos, turėti papildomų rizikų dėl mokesčių keitimo šiandien, man atrodo, būtų šiek tiek per ankstyva“, – sakė G. Skaistė.
Antradienį vyko pirmasis Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas. Finansų ministrė sakė, kad dėl mokestinių lengvatų į valstybės biudžetą nesurenkama 2,2 mlrd. eurų pajamų.
