„Dėl kitų veiklų atvėrimo, matote, mes galvojome, kad galėsime šituos sprendimus priimti šiandien, nes praėjusią savaitę tendencijos atrodė optimistiškai“, – kalbėjo premjerė.

Ji paaiškino, jei naujų COVID-19 atvejų skaičius būtų kritęs žemiau nei 200 atvejų per 14 dienų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, ribos, „Vyriausybės nutarimas būtų priimtas kažkoks kitoks, tačiau taip neatsitiko“.

„Spėlioti, ar taip atsitiks kovo pirmą savaitę, aš nesiimsiu, labai norėčiau, kad taip atsitiktų, bet priklausys taip pat nuo to, ką matome, ar tai neigiamos tendencijos pradžia, ar laikinas stabtelėjimas, kuris stabilizuosis“, – paaiškino premjerė.

„Šiandien diskutuoti negalėjome, mūsų pačių patvirtintas karantino priemonių švelninimo planas apie tai diskutuoti neleidžia, nes aplinkybės nėra tokios, kurios leistų diskutuoti“, – paaiškino I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nesvarstė ir kultūros įstaigų veiklos atlaisvinimo nuo kovo.

„Šiandien turime virš 240 naujų atvejų ir taip yra keletą dienų, situacija negerėja. Šiandien mes negalime sakyti, kad tai yra dienos kitos klausimas ir įstaigos gali pradėti veikti ar tą sprendimą mes galime priimti šiandien“, – tvirtina premjerė.

Premjerė patikina, kad nebuvo pažado priimti sprendimus atidaryti institucijas ar išplėsti prekybos plotus, – sprendimus bus galima priimti, kai situacija pagerės.

„Nėra jokio didelio intereso Vyriausybei laikyti kuo daugiau veiklų uždarų. Vyriausybė tik nori kuo labiau apsaugoti pažeidžiamiausius žmones nuo galimybės užsikrėsti ir sunkiai susirgti, o galbūt net ir netekti gyvybės“, – teigia I. Šimonytė.

Lauks, kol paskiepys daugiau senjorų

„Aš tikėjausi ir visi tikėjomės, kad galėsime priimti daugiau veiklų atlaisvinančių sprendimų, tačiau, deja, kol kas turime tokią situaciją, kurią kai kas įvardijo kaip blogėjimą ar trečiąją bangą. Aš vertinčiau situaciją kaip tam tikrą įstrigimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji patikino, kad sunku kalbėti apie strategiją priimant mėnesio trukmės sprendimus.

„Remiamės labai paprasta išeitine pozicija. Tikimės, kad per kovo mėn. bent jau pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis asmenų, vyresnių nei 70 metų. Mes žinome iš liūdnos patirties, kad tai yra ta amžiaus grupė, kuriai mirti nuo COVID-19 arba labai sunkiai sirgti rizika labai didelė“, – paaiškino premjerė.

Mokesčių pertvarka pavasarį dar nevyks

Kalbėdama apie mokesčių pertvarką ir lengvatų naikinimą I. Šimonytė patikino, kad per pavasario sesiją jokių mokesčių pakeitimų Vyriausybė dar nesiūlys. Ji akcentavo, kad rengiama diskusija, kuri „yra puiki, labai lietuviška“, – kiek siūloma lengvatų sumažinti, tiek pat siūloma naujų.

„Manau, kad Finansų ministerija, sutelkusi visą savo išmintį ir gebėjimus rasti logiškus sprendimus, pateiks tuos sprendimus Vyriausybei. Vyriausybė neturi skaitinio įverčio užsibrėžusi, kiek turėtų padaugėti pajamų lengvatas panaikinus“, – kalbėjo premjerė.

Ji įspėjo, kad panaikinus dalį lengvatų poveikis biudžetui nebūtinai bus tiesinis – gali tekti mokėti daugiau išmokų iš biudžeto.

„Ką norėčiau pamatyti, ar lengvatos, kurias bus siūloma palikti, bus logiškai pagrindžiamos, ar mokesčių kaštai leis pasiekti ne blogesnį rezultatą, nei mes pasiektume taikydami tiesioginį subsidijavimą iš biudžeto“, – paaiškino I. Šimonytė.

Pasisakė apie vežėjus: reikia balanso

Klausimas dėl iš Lietuvos besitraukiančių vežėjų įmonių, anot I. Šimonytės, „senas kaip ir mobilumo paketas“.

„Natūralu, kad dėl mobilumo paketo priėmimo kai kurie verslai svarsto apie savo veiklos kitokius organizavimo būdus. Dėl paties mobilumo paketo vyksta diskusijos ES teisme. Ką norėčiau pabrėžti, – Lietuvos interesas, mano vertinimu, tikrai nėra sukurti tokias specialias sąlygas, kurios leistų nuolat dairytis darbo jėgos, kainuojančios pigiau, o mūsų žmonėms siūlyti išvykti darbą dirbti į Vakarų Europos šalis. Turi būti protingas balansas tarp veiklos reguliavimo ir socialinio paketo, kuris siūlomas darbuotojams“, – teigė I. Šimonytė.

Kalbėdama apie didesnę skolinimosi galimybę savivaldybėms, I. Šimonytė pažymėjo, kad pasiskolinimas dar nereiškia didesnio finansinio savarankiškumo.

Ji teigė pritartų, kad savivaldybės turėtų didesnius nuosavus finansinius išteklius per didesnę gaunamų mokesčių dalį, tačiau tuomet reikia kalbėti apie didesnį funkcijų pasidalijimą tarp centrinės ir vietos valdžios.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (132)