Vasarį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei sausį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis padidėjo 4 proc. punktais (nuo 22 iki 26 proc.), 22 proc. teigė, kad padėtis pagerėjo (sausį – 24 proc.).

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su sausiu, taip pat buvo šiek tiek pesimistiškesnės: 27 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (sausį – atitinkamai 28 ir 11 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, šalies ekonominės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėn., kaip ir sausį, tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.), 37 proc. gyventojų prognozavo, kad ji blogės (sausį – 38 proc.).

Vasarį kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (sausį – atitinkamai 24 ir 20 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį skyrėsi 2 proc. punktais: mieste jis buvo minus 1, kaime – minus 3. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tiek mieste, tiek kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 proc. punktu.

Per metus (šių metų vasarį, palyginti su vasariu pernai) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6 proc. punktais.

Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 23 iki 27 proc.

Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 4 proc. punktais (nuo 29 iki 25 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 17 procentinių punktų (nuo 20 iki 37 proc.).

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 17 iki 26 proc.

Vasarį, kaip ir prieš metus, 25 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėn. didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (prieš metus – 16 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimą vasarį gyventojai vertino blogiau nei sausį: 12 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 57 proc. – kad pablogėjo (sausį – atitinkamai 20 ir 47 proc.).

Vasarį 56 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (sausį – atitinkamai 59 ir 8 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 53 proc. gyventojų (sausį – 56 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 13 proc. gyventojų teigė, kad jie visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.