„Delfi“ jau rašė, kaip skiriasi įkainiai įmonėms. Lietuvos įmonė už pavedimą tokio paties banko viduje moka 23-29 centus, tuo metu Latvijoje – iki 21 cento, Estijoje – 5-16 centų. Už pavedimą į kitą banką dažniausiai tenka mokėti 41 centą, daugiau nei kaimynėse. Estijoje verslas nemoka už sąskaitas mėnesinio mokesčio, vieninteliai lietuvių verslininkai moka už smulkų grynųjų įnešimą į sąskaitą bankomate.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pastebėjo, kad Lietuvos verslas dažnai daugiau moka už bankų paslaugas, nei verslas Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.

„Skirtingai nuo praėjusios kadencijos Seimo ir BFK veiklos, mes neturime tikslo demonizuoti komercinių bankų. Konkurencijos sargų dėmesys, efektyvus reguliavimas ir skaidrus įkainių taikymas gali pasitarnauti tiek vartotojams, tiek verslui, tačiau aš puikiai suprantu, kad bankai ir toliau darys tai, ką jie daro geriausiai – tai yra naudosis ribotos konkurencijos galimybe siekdami kuo daugiau uždirbti iš vartotojų ir įmonių“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis patikino, kad vienintelis priešnuodis – didinti konkurenciją ir pritraukti naujų rinkos dalyvių.

„Puikiai suprantame, kad lupdami bankus didelio ir tvaraus rezultato nepasieksime. Galime pykti, užriaumoti, pagrasinti, bet mūsų spaudimas neprilygs bankų akcininkų spaudimui didinti pelną ir užkalti kiek įmanoma daugiau pinigų esamomis sąlygomis. Priešnuodis ir efektyvus sprendimas – ką daro Lietuvos bankas ir Finansų ministerija – bando nutiesti minkštą kilimą naujiems finansinių paslaugų dalyviams.

Jurgilas: vartotojai patenkinti, bet kaina netenkina

Lietuvos banko Valdybos narys Marius Jurgilas patvirtino, kad bankų įkainiai kelia ne tik aistrų, bet ir pagrįstų klausimų. Jis pateikė keturis pagrindinius bankų veiklos rodiklius.

„Pelningumas mažėja paskutinius trejus metus. Praėjusiais metais sumažėjo 16,4 proc. Tai pasakius, pelningumas išlieka aukštas, vienas aukščiausių ES. Bankai veikia stabiliai, jų kapitalizavimo lygis yra labai aukštas, tai reiškia, kad net ir su labai aukštu kapitalu jie sugeba dirbti pelningai. Kas yra rekordiškai didelis rodiklis – tai padengimas likvidžiu turtu. Jo minimumas yra 100 proc. Šiuo metu šis rodiklis yra 8 kartus didesnis nei minimumas. Šis rodiklis rodo, kad bankinins sektorius yra perteklinio likvidumo situacijoje“, – dėstė M. Jurgilas ir paaiškino, kad tai gali būti susiję su įkainiais.

Marius Jurgilas

Jis paaiškino, kad bankų krepšeliai įmonėms skiriasi dydžiu, paslaugų apimtimi. Privatūs vartotojai bankų paslaugoms išleidžia nedidelę savo pajamų dalį.

„Įkainiai verslui yra labiausiai ar sunkiausiai palyginami tarp šalių, nes dažnai didieji verslai eina į tiesiogines derybas su paslaugų teikėjais, su bankais. Bet yra siūlomi standartiniai planai, ir tų planų palyginimą pabandėme atlikti, kiek įmanoma atlikti. Lietuvoje mažiausias planas verslui svyruoja nuo 4,5 iki 12 eurų mėnesiui, tuo tarpu didžiausias planas, į kurį įeina bankinė kreditinė kortelė –18-35 eurų mėnesiui“, – pastebėjo M. Jurgilas.

Lietuvos bankas užsakė vartotojų pasitenkinimo mokėjimo paslaugomis tyrimą, kurį atliko „Spinter“. Tyrimas rodo, kad per metus pagerėjo rodikliai, kaip verslas vertina bankų paslaugas, tokias kaip mokėjimo sąskaita, banklink, ar kitas.

„Kaina, taip, netenkina vartotojų. Bet galima paklausti kodėl. Ar dėl sunkėjančios ekonominės situacijos, ar dėl didėjančios kainodaros“, – svarstė M. Jurgilas ir pažymėjo, kad ekonominių sunkumų metu mažosioms įmonėms bet kokios papildomos sąnaudos yra labai skausmingos.

Jis akcentavo, kad pagal individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus veikiantys smulkieji verslininkai gali naudotis standartiniais bankų krepšeliais, kurie taikomi fiziniams asmenims.

M. Jurgilas pastebėjo, kad mokėjimo paslaugas šalyje teikia 786 teikėjai, tiek Lietuvos, tiek užsienio. Tačiau ir verslas dažnai renkasi ne pigesnes alternatyvas.

„Rinkoje tikrai yra pigesnių variantų imant kiekvieną paslaugą atskirai, tačiau vartotojas renkasi paketą“, – sako M. Jurgilas, pastebėjęs, kad dažnai pasirinkimą nulemia kitos paslaugos kaip kreditai, investavimas ar taupymas.

M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje paslaugos yra brangesnės, nors rinkų dydžiai panašūs, reguliacinė aplinka panaši: „Infrastruktūrą matyt bankas naudoja tą pačią, sunku būtų paaiškinti ar čia reikėtų didelių atskirų IT sistemų, kas galėtų paaiškinti tokius didelius skirtumus?“

Mykolas Majauskas

M. Jurgilas, patikino, kad vis tik nėra taip vienoda.

„Ar iš tiesų ekonominė situacija Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje vienoda, galėsime padiskutuoti. Yra požymių, kad ne visai. Ar rinkos dalyvis veikia tomis pačiomis sąlygomis ir turi tą pačią infrastruktūrą – „Luminor“ bankas, mano žiniomis, naudoja 6 skirtingas IT sistemas“, – kad kaštai gali skirtis pastebėjo M. Jurgilas.

M. Jurgilas papildė, kad paslaugas galėtų atpiginti platesnė ir pigesnė prieiga prie viešųjų registrų, kadangi Lietuvoje didelės sąnaudos patiriant vykdant pinigų plovimo prevenciją, o vieno langelio principas nėra įgyvendintas.

„Kodėl „Swedbank“ holdingas yra Latvijoje, o „Luminor“ įsisteigė Estijoje? Mūsų žiniomis, sprendimų priėmėjų nagrinėti ekonominiai veiklos kaštai mažiausi buvo Lietuvoje. Galimai veikė ir kiti kaštai“, – retoriškai klausė M. Jurgilas.

Žada dirbti ties konkurencine aplinka

Vyriausybė kasmet patvirtinta finansinių technologijų strategiją, pagal ją siekiama plėtoti finansų sektorių, kad jis būtų patrauklus naujiems žaidėjams, patikino finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Taip pat veikia mokėjimų taryba, kurioje visi rinkos dalyviai ieško sprendimų probleminiams klausimams.

„Turime atsižvelgti ir į tai, ar nėra nepagrįstų reguliacinių ribojimų, kurie net ir dedant visas pastangas finansinių paslaugų srityje neleidžia pasiekti norimo rezultato. Labai gerai, kad nuo sausio 1 dienos tokius ribojimus pradėjome naikinti ir dabar įmonės gali atsidaryti sąskaitas ne tik bankuose, bet ir finansinių paslaugų, mokėjimo įstaigose“, – paaiškino viceministrė.

Ji patikino, kad bus grįžtama ir prie finansinio raštingumo klausimo, kadangi tai viena iš priežasčių, kodėl smulkusis verslas nedrįsta bandyti naudotis kitų paslaugų teikėjų paslaugomis.

Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas Šarūnas Keserauskas patikino, kad konkurencija priklauso nuo rinkos dydžio ir reguliavimo. Lietuva yra maža rinka, todėl „mums yra ką pagalvoti valstybėje“ apie reguliavimą.

Pinigai
Foto: Shutterstock

„KT dirba su rinkos iškraipymais – arba siekia išsaugoti rinkos konkurenciją, jei bankų susijungimai apribotų konkurenciją. Taip pat pažeidimų išaiškinimas ir šalinimas. Bet nebūtinai didelės kainos arba skirtingos kainos nei kitose valstybėse reiškia pažeidimą. Kiekviena valstybė turbūt atneštų naują paketą, kainų krepšelį ir visada surastume valstybę, kur tos kainos yra didesnės, kur jos mažesnės“, – pastebėjo Š. Keserauskas.

Jis informavo, kad KT kartu su Lietuvos banku pradėjo didelį rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kokios galimybės smulkiajam ir vidutiniam verslui gauti finansavimo paslaugas, pagal šį tyrimą formuojamos išvados ir rekomendacijos ir jos bus pateiktos viešam svarstymui.