Susitikime pristatyta ministerijos atlikta pirminė mokesčių lengvatų peržiūra ir visuomenės pateikti siūlymai, kurių iki vasario 10 dienos gauta daugiau nei 200. Apie kai kuriuos jų „Delfi“ jau skelbė.
„Pirminis mokesčių lengvatų peržiūros tikslas yra įgyvendinti XVIII Vyriausybės programą, kurioje prisiimti ambicingi tikslai, susiję su skurdo mažinimu, pensijų indeksavimu, vienišų asmenų pensijų įvedimu. Taip pat užtikrinimu, kad švietimo ir sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas būtų atitinkamo lygio.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas yra įsipareigojimas, prisiimtas ne tik dabartinės valdančiosios daugumos, bet ir buvusiųjų. Tiek mokytojų, tiek gydytojų, kultūros ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas yra visų mūsų prioritetas tam, kad užtikrintume paslaugų prieinamumą ir kokybę“, – sakė ji.
G. Skaistė sakė, kad paslaugų teikimas ir apimtys yra neišvengiamai susiję su mokesčių apimtimi.
„Kadangi norisi surinkti kaip įmanoma teisingiau, pradėta nuo mokestinių lengvatų. Kaip žinote, 8,5 mlrd. eurų per mokesčius į biudžetą surenkama, o lengvatų pavidalu nesurenkama 2,2 mlrd. eurų“, – sakė ji.
Ministrė pastebėjo, kad ne visos yra veiksmingos, kai kurias jų galima pakeisti kitomis priemonėmis.
„Todėl nusprendėme atlikti pilną peržiūrą. Iš tų 2,2 mlrd. eurų liūto dalis yra pateisinamos, tarkim, neapmokestinamasis pajamų dydis ar PVM lengvata receptiniams vaistams. Tokių lengvatų peržiūrėti neplanuojame.
Tačiau pasiūlymų sulaukėme dėl kitų, kurios apima apie vieną trečiąją nuo 2,2 mlrd. eurų. Tai galėtų būti svarstoma“, – sakė ji.
G. Skaistė dar pridūrė, kad atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumo lygį dėl pandeminės situacijos, pavasario sesijos metu atitinkami įstatymų projektai Seimui teikiami dar nebus.
Daugiausiai dėmesio akcizams
Kaip detalizavo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, svarstytinos lengvatos kainuoja apie 790 mln. eurų.
45 proc. šios sumos sudaro akcizai, 20 proc. – pelno mokestis, 17 proc. – gyventojų pajamų mokestis, 8 proc. – pridėtinės vertės mokestis, o dar 10 proc. – kiti mokesčiai.
Likusi 2,2 mlrd. eurų dalis tenka NPD (39,3 proc.), neapmokestinamiems dienpinigiams (9,2 proc.), lengvatiniam PVM vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (5,6 proc.) ir kitoms lengvatoms (10,4 proc.).
R. Bilkštytė išvardijo, kad tarp 200 ministerijos gautų pasiūlymų kalbama apie lengvatinio PVM tarifo šildymui ir malkoms atsisakymą, taip pat – nekilnojamojo turto, žemės mokesčių lengvatų atsisakymą. Siūloma atsisakyti lengvatų žemės ūkio veiklai.
Tuo metu lengvatas plėsti siūloma tokiose srityse kaip reinvestuojamas pelnas, PVM e-knygoms ir būtiniausiems maisto produktams, turizmo, maitinimo ir kultūros paslaugoms. Siūloma didinti NPD, įteisinti akcizų lengvatą mažiausiems aludariams, kitokias lengvatas teikiant naudą darbuotojams ir pan.
Kalbant apie mokesčių sumokėjimo ir administravimo tvarkos pakeitimus, įvardijami bazės suvienodinimas ir dokumentavimo peržiūra.
Ministerija taip pat yra gavusi pasiūlymų dėl GPM tarifų peržiūros ir suvienodinimo, taip vadinamos „plonosios kapitalizacijos“ taisyklių panaikinimo ir kt.
„Norėčiau perfrazuoti prieš 60 metų JAV prezidento Johno Kennedžio pasakytus žodžius: brangūs kolegos ekspertai, siūlykite, ne naujas išimtis ir lengvatas, o ko galėtume atsisakyti ir ką mes kartu galime padaryti, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė“, – susitikime sakė R. Bilkštytė.
Finansų ministerija išskiria 6 mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas – kuriomis kas keletą mėnesių kvies diskutuoti darbo grupę.
Kalbėdama apie žaliąjį kursą, R. Bilkštytė išskyrė tokias priemones: lengvatų iškastiniam kurui atsisakymą, taršos apmokestinimo plėtrą, įvairias paskatas, alternatyvas ir kompensacijas.
Antrasis mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 9 dieną.
Neatmeta nieko
Po susirinkimo surengtoje spaudos konferencijoje G. Skaistė pakomentavo kelis konkrečius pasiūlymus. Ji neatmetė galimybės, kad bus panaikintos valstybės paskatos kaupti antroje ir trečioje pensijų pakopose.
„Sulaukėme pasiūlymų iš įvairių suinteresuotų institucijų ir dėl šių lengvatų atsisakymo, todėl manau, kad jos taip pat bus svarstomos bendrame kontekste su galbūt iniciatyva įvesti papildomą investicinę sąskaitą“, – sakė jis.
G. Skaistė taip pat pasisakė dėl lengvatų šildymui naikinimo.
„Vyriausybės programoje buvo kalbama apie iškastinio kuro lengvatas. Sulaukėme nemažai pasiūlymų dėl lengvatų, susijusių su iškastiniu kuru. Tačiau sprendimų, kurios iš šių lengvatų ir kaip bus keičiamos, dar nėra. Šiandien pasakyti, kad viena ar kita lengvata bus panaikinta dar ankstyva. Tačiau visos jos bus svarstomos bendrame kontekste su paskatomis dėl jų atsisakymo“, – dėstė ministrė.
Turėtų priklausyti nuo galimybės mokėti
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta savo ruoštu pažymėjo, kad Lietuva kasmet netenka apie 5 mlrd. eurų mokestinių pajamų, šiuo rodikliu smarkiai atsilikdama nuo likusių ES valstybių.
„Šiuo metu valstybės biudžetas, mokestinės pajamos sudaro tik 30 proc. šalies ekonomikos, ir nuo ES vidurkio atsiliekame 10 proc. punktų, tai yra 5 mlrd. eurų netektų mokestinių pajamų kasmet, tai didžiulė suma. Šio atotrūkio, be jokios abejonės, per metus ar dvejus įveikti nepavyks, tačiau estai yra tam tikroje pusiaukelėje šio tikslo, ir tikrai yra nemažai resursų Lietuvoje pasistūmėti į priekį šiuo atžvilgiu“, – teigė jis.
„Daugiau kaip pusė, 54 proc., šio atotrūkio, pagal dabartinio valiutos fondo skaičiavimus, lemia šešėlinė ekonomika. Mokesčių sistema, įvairios lengvatos lemia maždaug trečdalį šio atotrūkio“, – pridūrė S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad mokesčių tarifai turėtų priklausyti nuo žmonių galimybės juos mokėti.
„Svarbus principas, kurį prezidentas kelia kalbant apie mokesčius, yra tai, kad mokesčių tarifai visų pirma turėtų priklausyti nuo žmonių galimybės sumokėti mokesčius, o tai, be abejo, siejasi su pajamų lygiu. Būtent pajamų lygis turėtų būti pagrindinis principas, kuris apsprendžia, koks gi mokesčių tarifas egzistuoja.
Dėl to vienas iš pasiūlymų šiai ekspertų grupei iš prezidentūros pusės būtų artinti mokestinį progresyvumą nepriklausomai nuo to, kokia forma yra gaunamos pajamos, ir turėti kuo vienodesnį mokestinį progresyvumą visiems šalies gyventojams“, – pažymėjo jis.
Peržiūra atveria naujų galimybių
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas darbo grupės susitikime teigė, kad atsisakius mokestinių lengvatų iškastiniam kurui šalies finansinė padėtis gali ženkliai pagerėti.
„Tapsime turtingesni panaikinę kai kurias lengvatas iškastiniam kurui, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Nes Lietuva nėra naftos valstybė, nėra anglies išteklių valstybė, ir iš esmės mes esame priklausomi nuo iškastinio kuro importo“, – pažymėjo jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad teisingai įkainojus taršą Lietuvoje būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas.
„Dirbtinai jį (iškastinį kurą – ELTA) atpigindami stabdome naujų darbo vietų kūrimąsi Lietuvoje, ekonomikos augimą, o teisingai įkainodami taršą sugebėtume naujas darbo vietas kurti čia, Lietuvoje, atsinaujinančios energetikos pagrindu.
Todėl mokestinė peržiūra turėtų eiti žingsnis į žingsnį su naujų darbo vietų kūrimu, o ne jų naikinimu, nors dažnai atrodo, kad kylant mokesčiams ar naikinant lengvatas gali būti atvirkštinis efektas“, – sakė jis.
Savo ruoštu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad siekiant pokyčių mokestinėje sistemoje pirmiausia svarbu tiksliai įvardinti, ko siekiama.
„Suprantame, kad yra dalykų, kuriuos reikia keisti, ir kaip juos pakeisti, turbūt skubių sprendimų priiminėti negalime, reikia juos tinkamai aptarti. Svarbiausia, kad iš pricipo susitartume, kur norime nueiti“, – kalbėjo ji.
M. Navickienė pabrėžė, kad svarbu įvertinti, kaip mokestinių lengvatų pokyčiai atsilieps socialiai jautriausioms gyventojų grupėms.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienas iš pagrindinių tikslų yra tai, kad peržiūrint mokestines lengvatas būtų įvertinta, kaip tai paveiks socialiai jautriausius gyventojų sluoksnius. (...) Bet sykiu svarbu nedemotyvuoti vidurinės klasės, kuri šiandiena turbūt yra nešanti didžiausią mokestinę naštą, išlaikyti šitą balansą“, – sakė ji.
