„Visi [darbdaviai] yra susirūpinę, ką daryti, kad visi darbuotojai pasiskiepytų. Matome didžiulį iššūkį, ką daryti su nepatenkintųjų žmonių procentu. Žmonių, žiūrinčių [į vakcinas] nepatikliai, yra labai daug“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pasak jo, darbdaviai galvoja, kokių paskatų galėtų imtis, kad darbuotojai vakcinuotųsi.
„Mes pasiruošę motyvuoti darbuotojus net materialiai, kad jie pasiskiepytų, nes žmogiškieji resursai yra mūsų didžiausias turtas“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad darbuotojams, kurie skiepytųsi, galėtų būti kompensuojamas tiek sugaištas laikas, tiek skiepo kaina.
„Galėtų būti kompensuojamas laikas, kurį darbuotojas skyrė skiepui, arba galėtume pasiremti jau dabar esančia praktika ir esančiais pavyzdžiais.
Tą mes turime su gripo, erkinio encefalito skiepais, kai įmonės organizuoja mobilias medikų išvykas į [didelės] įmonės teritoriją ir vietoje suskiepija darbuotojus visiškai nemokamai ir darbo laiku.
Jei tai smulkesnė įmonė, suteikiamas laisvas laikas, apmokamas vidutiniu darbo užmokesčius, ir, be abejo, apmokama paties skiepo kaina“, – pasakojo I. Ruginienė.
Be to, jos manymu, svarbu ir šviesti žmones, padėti jiems suprasti skiepo naudą.
„Reikia suprasti vieną tiesą, kad paskiepyti darbuotoją turi labiausiai būti suinteresuotas darbdavys, nes susirgęs darbuotojas „iškrenta“ iš darbo grandinės, jį reikia pakeisti kitu, o jeigu tokių darbuotojų atsiranda daugiau, gali ir gamyba sustoti. To nenori nė vienas darbdavys“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo ji.
