Apyvarta krito 38 proc., vadina siaubo filmu

Kavinės „Huracan coffee“ direktorius Vytautas Kratulis kalbėdamas apie pirmąjį karantiną sakė, kad nors tuo metu buvo daug daugiau nežinomybės, verslas jautėsi geriau dėl iš valstybės gautos paramos.

„Palyginus su tuo, kas mums buvo siūloma tada ir yra siūloma dabar, tai dabar tiesiog yra siaubo filmas. Tarkime, per pirmąją bangą nuomai kažkiek prisidėjo valstybė, kažkiek nuomotojas, taip pat mes, o dabar tai baisu.

Valstybė mums siūlo tik vieną šeštąją paramos lyginant su tuo, kas buvo per pirmą bangą. Antrajame pakete pagalba siūloma tiems, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 proc., o ką tai reiškia? Mūsų apyvarta, 2019 lapkritį – sausį, lyginant su 2020 tuo pačiu laikotarpiu, krito apie 38 proc., tai mes į tą paramos paketą nebepakliūvame.

Tai reiškia, kad esame su visais, kas krito 30 proc. ir mums pasiūlė atgauti 25 proc. 2019 metais savo sumokėto GPM.

O kas tai yra? Tai viena šeštoji paramos. O šis karantinas jau yra 4 mėnesiai, nors pirmasis buvo 3“, – „Delfi“ kalbėjo vadovas.

Jo teigimu, įmonei lapkričio – sausio mėnesiai visada būdavo geriausi prekyboje, kurie, kaip teigė, į viršų kilsteldavo visus įmonės metus, tačiau šie metai – kitokie, o ir parama pasiekia vangiai.

„O mes dar tikėdamiesi, kad ta parama visgi ateis, vasario 1 dieną atsidarėme kavinę ir Vilniaus oro uoste. O kas tai yra? Valstybinė įmonė, bet mes negavome jokių nuolaidų už nuomą, kuri siekia milžinišką sumą, o žmonių oro uoste yra lygiai nulis. Nuomą jiems mokame dar nuo anksčiau, nes vėlavome atsidaryti“, – pasakojo jis ir tikino, kad valstybė taip viena ranka paramą duoda, o kita pasiima.

„Aš nebežinau kuo čia baigsis viskas“, – svarstė V. Kratulis.

Vadovo teigimu, nė vienas įmonės darbuotojas pandemijos metus nebuvo atleistas, o šiuo metu dalis yra prastovose.

„Aš jau pirmo karantino metu sakiau, kad leistų verslui būti verslu, jeigu jis nori atleisti žmones, tegu atleidžia. Nes Užimtumo tarnyboje jie gautų tiek, kiek gaudavo, o dabar prastovose gauna mažiau, bet neišeina, nes bijo dėl savo darbo vietos.

Dabar mūsų įmonė kaupia nuostolius. Bus sudėtinga“, – tikino jis.

Tiesa, kad vasarą verslas atsigaus ir bus galima stebėti didesnius pardavimus, V. Kratulis aiškino labai nesitikintis.

„Abejoju ar turistų bus, ar atsigaus turizmas ir ar mūsų žmonės tiek laiko prasėdėję namuose vyks į miestus.

Manau, kad vasarą jie lėks į gamtą, o mūsų verslas koncentruotas į miestą“, – sakė jis.

Šiuo metu „Huracan Coffee“ valdo 8 kavinių tinklą.

Išgelbėjo akcininkai norvegai

„Mūsų akcininkai norvegai išgelbėjo daugiau nei 700 Lietuvos darbuotojų bei verslą, o jeigu būtų reikėję laukti pagalbos iš valstybės, aš tikrai nežinau, kaip mums būtų pavykę išgyventi“, – sakė ir Norvegijos bendrovės „Reitan Conveniene Lithuania“, kuriai Lietuvoje priklauso tokie prekių ženklai, kaip „Narvesen“, „Lietuvos spauda“ ir kavinių tinklas „Caffeine“ generalinis direktorius Vigintas Bartaševičius. Pasak jo, per pirmąjį karantiną įmonių apyvarta krito 80 proc., o antrojo metu – apie 50 proc.

„Mums pirmasis karantinas buvo sunkesnis nei antrasis. Mūsų apyvarta pirmojo metu krito 80 proc., o antrojo – 50 proc. Tai pagal skaičius, šis lengvesnis“, – sakė vadovas.

Vigintas Bartaševičius

Jis pasakojo, kad pirmojo karantino metu didesniam apyvartos kritimui įtakos turėjo ir tai, kad Lietuvoje buvo uždaryti oro uostai, kas lėmė mažesnes pajamas.

„Kitas dalykas, jeigu lyginame apyvartos kritimo skaičius, 80 ir 50 proc., tai per 2020-uosius atsidarėme nemažai naujų kavinių, septynias: tai Kudirkos gatvėje, Savanorių pr., Kaune vieną, oro uostuose porą kavinių, naujame Paupio kvartale, „Uptown bazaar“. Tai atidarytos kavinės prisidėjo prie to, kad buvo sumažintas bendras kritimas, nors, žinoma, išaugo ir kaštai.

Bet mums per antrąjį karantiną apyvarta mažėjo mažiau ir dėl to, kad darėme papildomų dalykų. Turėjome pasileidę ir tokią aplikaciją, kai verslas savo darbuotojus su nuolaida gali vaišinti kava, plėtėme internetinę prekybą, pardavinėjome kavos ruošimo įrankius“, – patirtimi dalijosi jis.
Kalbėdamas apie naujai atidarytas vietas vadovas tikino, kad investicijas joms parūpino įmonės akcininkai norvegai, kurie, kaip teigė, plėtros planų dėl pandemijos nekeitė.

„Viena iš mūsų savininkų vertybių, kad mes gyvename be skolų. Tai reiškia, kad jie neturi skolų bankui. Tai kai atėjo COVID-19, jie turėjo pinigų, rezervą, kad galėtų pagelbėti savo įmonėms, kurioms to reikėjo, ir mes iškart iš jų sulaukėme pagalbos. Jeigu čia būtų reikėję laukti pagalbos iš valstybės, aš tikrai nežinau, kaip mums būtų pavykę išgyventi“, – atvirai sakė jis.

Taip pat vadovas tikino, kad įmonė dėl paramos kreipėsi ir į Lietuvos valdžią.

„Teikėme paraiškas darbuotojų subsidijoms už prastovas, tai tik dabar gavome pinigus už lapkričio mėnesį ir net ne viską, o dalį. Viskas labai smarkiai atsilieka.

Taip pat dar teikėme paraišką dėl paramos iš pirmojo pagalbos paketo verslui, tačiau kol kas nieko nežinome ir informacijos neturime.

Valstybės teikiamą paramą bendrai galima vertinti dvejopai. Vienas dalykas, kai sako, kad čia yra didelė įmonė ir yra apribojimų paramai gauti, tai išeina tokia traktacija, kad jei didelė įmonė, tai jai paramos reikia mažiau, o tai, mano nuomone, skamba šiek tiek keistai.

Mes iš viso šiuose trijuose prekės ženkluose turime kiek daugiau nei 700 darbuotojų, tai jei tokia įmonė „nulūžtų“, tai būtų 700 laisvų ir nukentėjusių darbuotojų vienu metu. Aš nesakau, kad mažas verslas yra mažiau svarbus, bet didelis verslas patiria ir didelius nuostolius“, – kalbėjo jis.

Anot vadovo, šiandien kavos kavinių verslas dar neatsigauna, o didesnes eiles prie kavinių durų galima stebėti tik dėl apriboto klientų skaičiaus, kurie vienu metu gali būti patalpos viduje, todėl laukia lauke.

Antrąjį karantiną paramos dar negavo

„Vero Cafe“ prekybos vadovas Tautvydas Sinkevičius taip pat tikino, kad šiuo metu įmonės situacija, kaip ir kitų kavos kavinių, panaši. Pasak jo, apyvarta kritusi apie 65 proc.

„Pandemija paveikė „Vero Cafe“ tinklą kaip ir kitus Lietuvos verslus, tačiau radome būdų prisitaikyti prie naujų sąlygų: atsakingai valdome klientų srautus, užtikriname patalpų dezinfekciją ir darbuotojų apsaugą. Taip pat diegiame naujoves: atidarėme e-parduotuvę, skatiname nuotolinę prekybą, siūlome profesionalius kavos įrenginius namams, kuriame edukacinius video klientams“, – apie tai, kaip stengėsi prisitaikyti prie dalinai uždaryto verslo sakė jis.

Pasak T. Sinkevičiaus, šiuo metu veikia 27 įmonės kavinės iš esamų 40, o uždarytų kavinių darbuotojai yra išleisti į prastovas.

Paklaustas apie iš valstybės gautą paramą jis pasakojo, kad įmonė stengiasi išnaudoti visas pagalbos priemones, tačiau parama antrojo karantino metu, kuris tęsiasi jau beveik 4 mėnesius, įmonės dar nepasiekė.

„Pirmojo karantino metu ši pagalba buvo itin svarbi mokėjimo srautų reguliavimui.

Antrojo karantino metu taip pat teikėme paraišką, tačiau paramos dar negavome. Tikimės, kad valstybės institucijos ims reaguoti sparčiau, nes laiku suteikiama finansinė injekcija yra būtina norint išvengti ilgalaikės ekonominės žalos – mums ir kitiems Lietuvos verslams“, – kalbėjo jis, tačiau pridūrė, kad šiuo metu karantino sąlygoms laisvėjant matomas tam tikras klientų aktyvumo didėjimas.

Šiuo metu „Vero Cafe“ tinklą sudaro 40 kavinių visoje Lietuvoje, o netrukus dar vienos atidarymas numatomas ir Kaune.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (156)