„Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą“, – pastebėjo Statistikos departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė.
Specialistė teigė, kad kiekvienais metais automobilių degalų prekybos apimtis tik didėdavo.
„Paprastai augimas siekdavo apie 5–6 proc., o gruodį degalų pardavimai dar labiau didėdavo, nes prieš šventes ir per jas žmonės gerokai daugiau keliaudavo, lankydavo artimuosius, draugus. Šįkart matome visiškai priešingą vaizdą“, – kalbėjo departamento atstovė.
Tiesa, dar didesnį smūgį šalies degalinės patyrė per pirmąjį karantiną, pavasarį.
„Buvo degalinių, kurios per kelias dienas nepardavė nė litro degalų“, – buvusius griežtus apribojimus per praėjusių metų Velykas prisiminė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Statistikos departamento duomenimis, į didžiausią duobę degalų pardavėjai buvo įsmukę praėjusį balandį. Tuomet prekyba, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais, buvo kritusi 26,5 proc.
Be to, V. Šukys pažymi, kad šią žiemą gamintojai į degalus privalėjo įmaišyti 7 proc. biopriedų.
„Dėl to dyzelinas mūsų šalyje, palyginti su Latvija ar Lenkija, brango. Tai skatino tranzitu per Lietuvą keliaujančius vairuotojus piltis kurą kitur ir praradimai buvo išties nemenki“, – sakė degalinių verslo atstovas.
Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas teigia, kad nesitikima, jog dėl žadamų karantino sušvelninimų situacija pagerės.
„Žiemą merdi nemažai verslų. Normaliu metu žieminė degalų apyvarta bet kokiu atveju nukrisdavo 30 proc. ir degalinės „uždirbdavo“ nulį arba „eidavo“ į minusą, tikėdamosi, kad atsigriebs pavasarį. Bet jei išliks dabartinė situacija, kai kas gali ir neatsigriebti“, – sakė V. Šukys.
Anot jo, prie visų degalais prekiaujančių įmonių bėdų dar prisidėjo ir pernai kritusios degalų kainos.
Statistikos departamento duomenimis, dyzelinių degalų (B7) vidutinė kaina pernai sausį buvo 1,19 euro už litrą, o gegužę nukrito iki 0,91 euro.
