„Kad būtų galimybė subsidijuoti tas darbo vietas, kurios steigiasi pagal žaliąjį kursą, jeigu pasitvirtina, kad mes galime turėti finansinių resursų tam dalykui, tai būtų kaip iliustracija, kad matytume tokių darbo vietų subsidijavimui didžiausią prioritetą“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete praėjusią savaitę teigė ministrė Monika Navickienė.

Socialinės apaugos ir darbo ministerija BNS nurodė, kad su žaliuoju kursu ir skaitmenizavimu susijusių užimtumo priemonių finansavimui 2022-2026 metais planuojama skirti virš 330 mln. eurų. Tačiau galutinė suma priklausys nuo to, kiek Lietuva gaus lėšų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).

Būtų finansuojamas kvalifikacijos įgijimas ar tobulinimas, darbo užmokesčio kompensavimas, darbo vietų kūrimas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis siūlo prieš priimant sprendimus dėl naujų subsidijų įvertinti jau išdalintų efektą.

„Turime pasimokyti iš klaidų, kurios buvo subsidijuojant darbo vietas. Kad naujos būtų ilgalaikės ir tvarios investicijos. Neužteks subsidijuoti vien darbo vietos, nes daugiausia iššūkiai bus susiję su technologiniais pokyčiais, ypač gamyboje“, – BNS kalbėjo LVK vadovas.

Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas mano, kad reikia padaryti reviziją, kiek Lietuvoje verslas gali būti „inkorporuotas į žaliąją ekonomiką“.

Pasak jo, dabar žaliąjį kursą renkasi įmonės, ketinančios apsitvarkyti savo buitį – kaitrines lemputes keičia į ledus, sienas apšiltina akmens vata – ir dažniausiai iš europinių lėšų, bet, D. Arlausko teigimu, ir tokių yra nedaug.

„Nemanau, kad tuos pinigus reikia mesti į tuos, kurie idėjiškai nepasiruošę (sukti žaliuoju kursu – BNS)“, – teigė LDK vadovas.

Pasak jo, dabar į žaliąją ekonomiką investuoja tik valstybė: „Finansinis kapitalas neina kol kas į žaliąją ekonomiką, jis eina į spekuliacines rinkas, nes geriausiai žino, kur yra didžiausias proveržis.“

Lietuva iki 2050 metų siekia pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.