Pandemijos smūgį išgyvenantys barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surinko savo darbuotojus bei klientus į palaikymo akciją. Jie nori atkreipti valdžios dėmesį į maitinimo įstaigų uždarymą karantino metu.
Šeštadienį, nuo 14 valandos, barų darbuotojai rengia 15 minučių trukmės protesto akcijas ir stovi prie uždarytų maitinimo įstaigų. Akciją organizuoja Vilniaus naktinis aljansas (VNA) ir Lietuvos barų ir kavinių asociacija.
„Reikalaujame iš Vyriausybės: kuo greičiau pervesti pirmo paketo paramą maitinimo įstaigoms, kurios dėl biurokratinių kliūčių vis dar nieko negavo. Kuo greičiau paleisti ką tik patvirtintą antrą paramos paketą, kuris mums buvo reikalingas jau vakar. Jau dabar pradėti planuoti trečią paramos paketą, kuris mums bus reikalingas balandžio mėnesį, jei vis dar negalėsime atsidaryti. Juk mūsų veiklos priverstinis nutraukimas yra labai svarbi visos visuomenės sveikatos priemonė, todėl visa visuomenė solidariai turėtų prisidėti prie tos priemonės įgyvendinimo“, – rašo VNA feisbuko paskyroje.
Akcija vadinama taikiu susirinkimu, prašoma laikytis tvarkos, saugių 2 metrų atstumo, dėvėti kaukes ir neturėti bei nevartoti jokių alkoholinių gėrimų.
Akcijoje registravosi per 100 įstaigų: visų didžiųjų miestų, taip pat Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Palangos, Plungės, Šilutės, Skuodo, Ukmergės, Druskininkų, Alytaus ir kitų miestų įstaigos.
Nauji barai nesulaukia paramos, nors sąnaudos tokios pačios
Prie baro „Užkulisiai“ protestavęs savininkas Benas Antaniūnas piktinasi, kad naujai atidaryti barai nesulaukia paramos.
Jis paaiškino, kad pagrindinės sąnaudos, įsikūrus Senamiestyje, Vilniaus g., yra nuoma.
„Kaip viskas baigsis, priklausys nuo to, ar susitarsime su patalpų savininkais dėl nuomos atidėjimo, kažkokio išmokėjimo per eilę metų, kitu atveju teks užsidaryt. Kaip sakoma šuo ir kariamas pripranta. Laukiam, suprantame, kad negerėja rezultatai iki tiek, kad atsidarytų kavinės, barai, ypač naktiniai barai. Tai lauksime dar iki vasaros tikriausiai. Matome Aušrinę Armonaitę per žinias dažnai, pasisako, kad viskas bus gerai, bet jų sprendimai mūsų naujai atsidariusio baro jokių problemų nesprendžia“, – kalbėjo B. Antaniūnas.
„Piano Man“ baro vadovas: negalime pretenduoti į paramą
Baro „Piano Man Bar“ vadovas taip pat ir „Gringo“ baro Vilniuje bendrasavininkas Saulius Galdikas apgailestauja, kad nė negali pretenduoti į paramą.
„Mūsų situacija tokia, kad mes kol kas negalime pretenduoti į paramą, nes turime daugiau negu vieną barą ir daugiau negu vieną įmonę, tai mus traktuoja kaip susijusias įmones. Deja, bet šiai dienai nėra galimybių net formos paraiškos užpildyti, nes jos nėra paruoštos. Tai tenka laukti, žada kad bus, bet žinot, praėjo jau mėnuo nuo paskelbto pirmo paramos paketo. Mes mėnesį laukiam, kol galėsim pateikti paraišką, dar mūsų net nevertino niekas“, – kalbėjo bendrovei „BrandFood“ vadovaujantis S. Galdikas.
„Kalbam ir apie antrą paketą, kuris buvo paskutinėmis dienomis patvirtintas, tai dar turbūt užtruks mėnesį visi formalumai, turbūt geriausiu atveju kovo antroje pusėje ar gale mes apskritai tikimės ko nors sulaukti. Jau 4 mėnesiai yra, kai mes uždaryti, o per metus faktiškai jau turbūt bus 7 mėnesiai“, – teigė vadovas.
Jis patikino, kad įmonės finansinė būklė vis prastėja, ir tik laiko klausimas, kiek dar ji galės tęsti veiklą.
„Kol atrodė, kad mėnesį ar du būsime uždaryti, vienaip žiūrėjome, o dabar vis sunkiau ir kiekvieną mėnesį pinigų vis mažėja. Iš principo tampame priklausomi nuo savininkų, nuo jų pozicijos, nes nebe visi nori tokių nuomininkų, kurie net negali veiklos vykdyti. Visi darbuotojai yra prastovose, kai kurie tiesiog patys išėjo, nes atsibosta laukti ir nebežinai, ar galėsi grįžti“, – liūdnomis nuotaikomis dalijosi S. Galdikas.
Paklaustas, ar dar turi vilties išsilaikyti, S. Galdikas atsiduso, kad klausimas sudėtingas ir lengvo atsakymo nėra.
„Labai daug priklauso nuo besikeičiančios situacijos. Kartais pagalvoji, kad taip, užsidaryt pavasarį nebuvo tokia bloga mintis, palaukti metus, ir žiūrėt kas bus. Bet kadangi stengiamės išgyventi ir toliau išlaikyti visus žmones, vis tik čia mūsų įdirbis dešimties metų, tai nėra paprastas sprendimas imti ir užsidaryti. Stengsimės laikytis iki galo, nežinau kiek trauksim – matysime“, – vertino S. Galdikas.
Klaipėdoje barų vadovas: sunkiausia dėl nuomos mokesčio
Kelių barų Klaipėdoje vadovas sako, kad priverstinai prastovose kelis mėnesius gyvena ne tik barmenai, padavėjai, valytojai, bet ir prekes pristatantys asmenys, maistą ir gėrimus tiekiančios įmonės. Anot Manto Burbos, nemažai yra „nematomo“ darbo, kurį valdžia tiesiog pamiršo.
„Kada buvo patikrinti barai ir iš 70 buvo rastas tik vienas pažeidimas, manau, pas mus tikrai gali būti saugiau, nei „Maximose“ prie kasų“, – sako M. Burba. – Tikimės, kad valdžia atkreips dėmesį į mus ir sumažins tą sergamumo kategoriją, kad kažkiek galėtume, net ir su maksimaliais apribojimais, bet judėjimus į priekį“.
„Sunkiausia dėl nuomos mokesčio, nes per pirmą karantiną jis buvo kompensuojamas, per antrą – ne. Tai tikrai ganėtinai smarkiai slėgė“, – atvirauja M. Burba.
Netoliese kitame bare per karantiną gerokai sumažėjo dirančiųjų, apyvarta vos padeda išsilaikyti.
„Dabar žiema, išsilaikyti dar sunkiau. Mūsų lankytojai, kurie ateina, linki mums išlikti. Tikrai sunku, kai niekas normaliai nešneka iš valstybės atstovų. – atvirauja Aistė ir Neimantas. – Teko sumažinti asmenines išlaidas, bet bandom žiūrėti bent kiek optimistiškai, nes kitaip gali kristi į depresiją. Dabar gyvenam darbas-namai, nes nueiti niekur negali. Jaunam bare visko būna, būna pradžia sunki, bet šie metai tikrai labai sunkūs“.
„Norime į save atkreipti dėmesį, nedirbame trys mėnesiai. Žinome, dėl ko nedirbame, gauname minimalias subsidijas, o mums reikia išlaikyti savo darbuotoją, reikia bent jau žinoti, kada mes galėsime dirbti, vykdyti veiklą toliau. Nesinori, kad mus atidarytų, po to vėl uždarytų, tai vėl gautųsi tokia pat nesąmonė, kaip ir iki šiol. Norėtųsi mažiau biurokratizmo“, – sako vienam per karantiną nedirbančių barų vadovaujanti Lauryna.
Restoranas norėtų atsidaryti bent lauke
Jūros gėrybių restoranui „Selfish Bistro“ Vilniaus g. vadovaujantis Renatas Vainius patikina, kad restoranai, kol galėjo veikti, laikėsi ypač griežtos priežiūros, reikalavimų, registravo lankytojus ir ėmėsi papildomų atsargumo priemonių.
Kada jis norėtų atidaryti savo restoraną?
„Rytoj. Bet mes suprantame, kad rytoj tas tikrai neįvyks. Bet apie kovo mėnesį tikrai labai visi norėtume. Kovo mėnesį bent jau lauke, kava, arbata – paprasti dalykai. Pradėti socializuotis atgal“, – vylėsi R. Vainius.
Įmonėje prieš pandemiją dirbo virš 60 darbuotojų, o dabar jų liko 50.
„Keletas darbuotojų tiesiog pasirinko, rado išvežiojimo darbų, kai kas nusprendė su mažais vaikučiais pabūti namie. Mes neturėjome nei vieno pokalbio, kad pasiūlytume išeiti iš darbo“, – sako R. Vainius.
Kiek dar restoranas galės laukti tiesiogiai priklausys nuo Vyriausybės paramos.
„Labai pasigedome šį kartą pagalbos kompensuojant nuomos kaštus ir iš tikrųjų pirmiausia nuo to priklauso, kiek mums Vyriausybė padėtų šioje situacijoje. Mes irgi norime būti solidarūs su visais. Bet mūsų resursai ne beribiai“, – atsiduso R. Vainius.
Geriau laikosi tie, kuriems nereikia mokėti nuomos
Skirmantas Tomkevičius, vadovaujantis „Istorijos“ barui, pozityvesnis – jam pavyko sutarti, kad nereikėtų mokėti už nuomą.
„Mes puikiai suprantame, kad situacija yra sudėtinga ir nenorime niekur skubinti, kad barai atsidarytų, labai greitai viskas būtų, o po to vėl viskas būtų blogai. Akcija reikalinga, kad valdžia, dideliam nusivylimui, šiek tiek per ilgai viską sprendžia, stabdo, ir kai kurie dar nėra gavę žadėtų ir sutartų paketų. Nieko nekalba apie tolimesnius, nes realiai viskas yra labai ribota. Laukiam didesnio proaktyvumo iš jų pusės“, – sako S. Tomkevičius.
Jis patikina, kad palaiko barus, kuriems nėra paprasta susitarti su NT savininkais, nes yra tokių, kurie negavo subsidijų, reikalingų išgyventi ir mokėti nuomą: „Vienu atveju savininkai supranta, kad geriau išlaikyti ir turėti gerus santykius vėliau, nei kad smaugti ir užsmaugti“.
Visi baro darbuotojai taipogi prastovose.
„Nėra kito varianto, visi esame prastovose, liko darbai tokie, kad reikia pildyti dokumentus ir tikėtis kažkokių malonių iš valstybės. Džiaugiamės kad nereikia mums mokėti nuomas, tas mus šiek tiek gelbsti. Nors savo patalpų neturime, mums tiesiog sekasi. Reikia padėkoti savininkams. Esame vieni iš nedaugelio, kurie turi tokią prabangą“, – kalbėjo S. Tomkevičius.
Puodžiūnas: 80 proc. neišsilaikys, jei pagalba bus tokia, kokia dabar
Akcijoje dalyvauja ir sostinės barai „Bardakas“, „Sanatorija“, naktinis klubas „Materialistė“.
„Dalyvaujame akcijoje, visas kolektyvas renkasi. Pagrindinis tikslas – tai pabrėžti, kad čia nėra nei kažkoks protestas, nei riaušės, nei mitingas. Tai tiesiog akcija priminti visiems žmonėms ir valstybei apie savo tikrai sunkiausius laikus išgyvenantį sektorių. Kad nemojuojame balta vėliava, nekapituliuojam. Aišku, visi svarsto apie bankrotus, bet tikrai toliau sukandę dantis laikomės ir noriu priminti, kad esam dar gyvi ir laukiam kažkokių permainų“, – dar prieš renginį „Delfi“ kalba sostinės barų, kaip „Bardakas“, „Sanatorija“ ir naktinis klubas „Materialistė“ bendrasavininkas Matas Puodžiūnas.
„Matome, kad valstybė sprendimus priima, bet kol kas jų labai greitis yra lėtas, ta pagalba vėluoja. Norim šiek tiek priminti apie save, kad tiek karantino metu, tiek atsidarius bus dideli ribojimai: ir žmonių srauto, ir laiko. Tad galėtų pagalvoti ir apie pagalbą po karantino, ką daryti. Jei apribos laiką ir visų žmonių negalėsime sugrąžinti į laiką, gal galima tęsti subsidijas“, – tvirtina M. Puodžiūnas
Jis patikina, kad barams ir maitinimo įstaigoms pagalba būtina, kitu atveju didelė dalis bankrutuos.
„Mums valstybės pagalba yra būtina – 80 proc. sektoriaus narių neišsilaikys, jei pagalba bus tokia, kokia iki šiol. Svarstymai ir projektai yra, bet dabar yra kritinis laikas, kad kuo greičiau ta pagalba pasiektų smulkų verslą ir ypač maitinimo sektorių“, – dėstė verslininkas.
Ministerijos atstovas žada spręsti individualiai kylančias problemas
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis kol kas trečio paramos paketo barams nežada, mat reikia išdalinti ir esamą paramą.
„Vyriausybė tikrai supranta, kaip kai kuriems žmonėms per antrą karantiną yra sunku, jų darbas, jų veikla yra apribota ir valdžios funkcija yra kompensuoti už šitą prarastą laiką. Tai šiuo metu jau yra patvirtintos kelios pagalbos priemonės, verslus yra pasiekę daugiau nei 30 mln. Eurų įvairios paramos. Tarkime maitinimo sektoriaus daugiau nei 1200 įmonių iki ketvirtadienio gavo beveik 4 mln. eurų, dar vakar 3 mln. eurų subsidijų pasiekė įvairias įmones“, – dėsto V. Jurgutis.
Jis patikina, kad verslą pasieks antras paramos paketas, kurio koncepciją Vyriausybė patvirtino trečiadienį – tačiau šią paramą dar turės patvirtinti Europos Komisija.
Yra patvirtinta maždaug apie 300 mln. eurų įvairių paramos priemonių, tame tarpe ir testavimas atsidariusiems verslams. Ir labai tikimės, kad ir Vyriausybė vertindama sergamumą, kiekvieną savaitę peržiūri sprendimus, kada koks verslas gali atsidaryti. Lygiai taip, kaip negalime per anksti atidaryti verslų, kad nekiltų pavojaus žmonių sveikatai, taip ir per vėlai, kad nekiltų pavojaus verslo sveikatai. Labiausiai tikiuosi, kad to trečio paketo neprireiks“, – kalba viceministras.
Jis patikino, kad kitą savaitę galės dėl paramos kreiptis dalis didelių verslų, kurie to negalėjo padaryti anksčiau, o savarankiškos įmonės paraiškas teikia nuo sausio 20 dienos. Taip pat jis žadėjo, kad ir naujos įmonės gali tikėtis pagalbos, kadangi bus numatytas atskiras vertinimas.
„Dviem trečdaliams iš jau pateikusių paraiškas parama jau yra pervesta. Mūsų darbas yra kompensuoti už tą sunkų laikotarpį. Mes nuolat bendraujame su įvairiais verslais, ne tik maitinimo“, – kalbėjo V. Jurgutis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat išplatino informaciją, kad šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos. Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų.
„Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų“, – rašoma komentare.
Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos.
„Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą - 330 mln. eurų“, – rašoma komentare.
Situaciją vadino desperatiška
Anksčiau VNA pirmininkas Markas Adamas Haroldas „Delfi“ teigė, kad barai yra desperatiškoje situacijoje, kadangi nebegali ilgiau laukti.
„Mes tikimės, ir mes jau žinome, kad mums reikia daugiau dėmesio iš valdžios, kad ji visai nesupranta, kiek desperatiška yra mūsų situacija. Ji dirba, kad suteiktų paramą, bet gal nesupranta, kad tą paramą reikia suteikti greičiau. Mes norime pasakyti, kad nebegalime palaukti dar savaitę, dvi savaites, tris savaites. Mums tos paramos reikėjo jau vakar“, – kalbėjo M. A. Haroldas.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka šeštadienį BNS teigė, kad jau kelis mėnesius vėl negalintys dirbti barai nori priminti apie save simboliniu gestu – 15 minučių saugiai pastovėti prie uždarytų įstaigų durų.
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė ir labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms skirti 70 mln. eurų subsidijų – pagal patvirtintą koncepciją ši parama bus skirta daugiausia maitinimo, apgyvendinimo, turizmo, laisvalaikio bei pramogų įmonėms, rašė BNS.
