„Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio ar mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, – Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalį cituoja CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – minėta pataisa galioja jau nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., t.y. daugiau nei pusantrų metų. Per tiek laiko tiek darbdaviai turėjo priprasti prie fakto, jei ieškai darbuotojo, siūlyk atlyginimą, tiek ir darbuotojai galėjo įvertinti tokios prievolės naudą.

Kaip parodė CVMarket.lt atlikta ieškančių darbo apklausa, kurioje dalyvavo 1129 asmenys, didžioji dalis arba 82,9 proc. respondentų įpareigojimą darbdaviams vertina teigiamai. Daugiausiai net 53,9 proc. visų apklausos dalyvių vertina tai, kad dabar nereikia gaišti laiko su tais darbdaviais, kurių siūloma alga yra per maža.

Dar 25 proc. atsakiusių į klausimus pabrėžia, kad dabar tiksliau žino savo „kainą“ rinkoje ir gali geriau apibrėžti savo lūkesčius. 2,7 proc. minėjo, kad sužinoję, kiek realiai kainuoja, surado daugiau mokančią darbovietę, o 1,2 proc. pavyko susiderėti didesnį atlygį jau esamoje darbovietėje arba pats darbdavys, užbėgdamas už akių, kilstelėjo mokamą algą.

Naudos neįžiūri

Priešingos nuomonės dėl skelbiamų atlyginimų buvo 17,1 proc. ieškančių darbų. 4,8 proc. visų respondentų teigė, kad nors prievolė veikia, darbdaviai ją vykdo kūrybiškai – nurodo pernelyg plačius siūlomo atlyginimo rėžius.

Dar 4 proc. piktinosi, kad ieškantieji darbuotojų siūlo vieną, o realiai moka kita. 2,8 proc. buvo sunku suprasti, kiek gi realiai siūloma, nes kai kurie darbdaviai nurodo atlyginimą „iki mokesčių“, o ne tą, kuris keliauja į darbuotojo kišenę.

Dar 1,4 proc. aiškino, kad naudos iš atlyginimų skelbimo negavo, nes jų specialybės žmonėms darbdaviai paprastai atlyginimo nenurodo arba jų darbdaviai yra užsieniečiai, kuriems skelbti algos pasiūlymą neįprasta ar kertasi su jų įmonių vidaus politika. Taip pat yra valstybės tarnybos skelbimai, kur atlyginimas nurodomos specifine tvarka ir yra aprašomas atskiruose nuostatuose.

Likę 4,1 proc. tiesiog konstatavo, kad atlyginimų paviešinimas jiems nebuvo naudingas.

CVMarket.lt duomenimis, šiuo metu apie 88 proc. skelbimų šiame portale yra su nurodytais atlyginimais. 2017 -aisias tokių buvo tik 19 proc., 2018 m. – 23 proc., o 2019 m., kurių antroje pusėje įsigaliojo prievolė darbdaviui skelbime nurodyti algą, skelbimų su išganinguoju skaičiuku pagausėjo iki 39 proc.

„Dar 2018 m. lapkričio 28 dieną darbdavius įpareigojusioje skelbti algas Latvijoje skelbimų su nurodytais atlyginimais dabar yra taip pat 88 proc., o Estijoje, kur tokios prievolės nėra – atlyginimai įrašyti ketvirtadalyje skelbimų. Tokius duomenis pateikia Latvijos portalas CVMarket.lv ir Estijos CVKeskus.ee, – sako CVMarket.lt atstovė, – tiesa, atlyginimai dažnokai pamirštami nurodyti, jei skelbimas dedamas kituose informacijos kanaluose, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Bet žmonės jau įpratę šalia kitų pasiūlymų matyti ir mokėsimą algą, tad neretai tokius skelbimus pakomentuoja „jūs privalote nurodyti siūlomą algą“.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)