„2020 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ susitraukė 5,5 proc., tuo tarpu 2021 m. sausį, lyginant su gruodžiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ aptirpo tik 0,1 proc. Kitaip sakant, antrojo karantino pradžioje Lietuvos verslo būklė iš esmės nustojo gerėti.
Žiūrint į situaciją didžiausiose Lietuvos ekonomikos sektoriuose, sausį matome arba akivaizdų vienam darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ nuosmukio tempo sulėtėjimą, arba šio rodiklio prieaugį. Tai reiškia, kad lyginant su 2020 m. pabaiga, verslo būklė truputį pablogėjo tiek su eksportu, tiek su vidaus vartojimu susijusiuose sektoriuose“ , – teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
„Creditreform Lietuva“ apdoroti „Sodros“ duomenys rodo, kad:
- Statybų sektoriuje 2020 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ sumažėjo 11,5 proc., tuo tarpu 2021 m. sausį, lyginant su 2020 m. gruodžiu, rodiklis išaugo 3,8 proc.;
- Apdirbamosios gamybos sektoriuje 2020 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ krito 4,7 proc., tuo tarpu 2021 m. sausį, lyginant su 2020 m. gruodžiu, rodiklis pakilo tik 0,7 proc.;
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje 2020 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ smuktelėjo 5,2 proc., tuo tarpu 2021 m. sausį, lyginant su 2020 m. gruodžiu, rodiklis sumažėjo tik 0,1 proc.;
- Transporto ir saugojimo sektoriuje 2020 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ traukėsi 4,6 proc., tuo tarpu 2021 m. sausį, lyginant su 2020 m. gruodžiu, rodiklis ūgtelėjo 3,3 proc.
Skolos „Sodrai“ reaguoja į karantino sugriežtinimą
„Vertinant naujausią Lietuvos darbdavių įsiskolinimų „Sodrai“ dinamiką, iš tiesų galima sutikti, kad skaičiuose matosi šioks toks antro karantino poveikis įmonių finansinei „sveikatai“, tiesa, kol kas tas poveikis yra minimalus. Kalbame arba apie lėtesnį įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimo tempą arba nedidelį prieaugį.
Žiūrint į karantino režimus Lietuvai svarbiose eksporto rinkose ir karantino režimą pačioje Lietuvoje, vargu ar sausį buvo galima tikėtis stebuklo, t.y. drastiško įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ sumažėjimo. Manau, kad situaciją gerokai sušvelnino ekonomikos skatinimo priemonės, tačiau kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tai negali pilnai apsaugoti įmonių nuo Covid-19 epidemijos ekonominių komplikacijų“ , – teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas pastebi, kad įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ atžvilgiu, sausį situacija labiausiai pablogėjo transporto ir saugojimo bei statybų sektoriuose.
„Iš duomenų matome, kad kol kas į antrą karantiną jautriausiai sureagavo minėti du sektoriai. Tai reiškia, kad antras karantinas galėjo lemti tam tikrus trumpalaikius įprastos veiklos trikdžius – tokius, kaip žema oro temperatūra ir užsienio statybininkų judėjimas sausyje, kas mažino darbų apimtis, dėl ko atitinkamai matome ir vienam darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ padidėjimą.
Tiesa, jei kalbėsime apie transporto ir saugojimo sektorių, čia papildomai atkreiptinas dėmesys kad sektoriaus viduje irgi didelė disproporcija tarp ypač augančių kurjerių darbo apimčių ir sunkiai besiverčiančio pervežimų transporto bei stagnuojančių sandėlių,“ – sako S. Žilinskas.
Yra ir pozityvių naujienų
„SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas pastebi, kad 2021 m. sausį gana pozityvios fiksuojamos pramonės ir mažmeninės bei didmeninės prekybos sektoriuose.
„Sausį, palyginti su gruodžiu, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ pramonėje sumažėjo 0,7 proc., o mažmeninės bei didmeninės prekybos fiksuojamas 0,1 proc. sumažėjimas. Situacija pramonėje šiuo metu iš tiesų yra gera dėl vėl įsibėgėjančių pramonės apsukų euro zonoje, ypač Vokietijoje.
Pavyzdžiui, 2020 m. gruodį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos pramonės) per metus išaugo beveik 6 proc. Kalbant apie didmeninę ir mažmeninę prekybą, šį sektorių nuo antrojo karantino poveikio gelbsti pardavimai internetu. Per visus 2020 m. mažmeninės prekybos internetu arba paštu apimtys Lietuvoje išaugo 50 proc., o 2020 / 2019 m. gruodį – net 84 proc.,“- mano A. Izgorodinas.
