Lietuvoje – nerimą keliantis nedarbas: išskyrė dvi labiausiai pažeidžiamas grupes

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą. Oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc., vasario 1-ąją, Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo ieškojo 282 tūkst. žmonių. Tai gerokai daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kai kuriuose sektoriuose užimtumo lygis į prieškrizinį lygį gali ir negrįžti.

„Nesu labai optimistiškai nusiteikęs, nes turime K raidės formos atsigavimą, kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų, dažnu atveju pardavimai ir pajamos viršija prieškrizinį lygį, ir turime dar eilę sektorių, kurie net nemato šviesos tunelio gale dėl tęsiamų karantino ribojimų.

Tai neišvengiamai lems, kad dalyje sektorių užimtumas negrįš į prieškrizinį lygį dar ilgą laiką, gal prireiks net keleto meto. Dėl pasikeitusios ekonominės struktūros bus ir sektorių, kuriuose užimtumas niekada negrįš į prieškrizinį lygį“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, per pandemiją nedarbo lygis, kuris Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, ir taip buvo vienas aukščiausių, dar labiau išaugo, ypač tarp jaunimo ir vyresnių žmonių.

Tiesa, Ž. Maurico manymu, tiksliau būtų vadovautis Statistikos departamento pateikiamu nedarbo rodikliu, tačiau jis taip pat dviženklis – 10 proc.

„Užimtumo tarnybos [didesnio rodiklio] priežastis yra skiriamos nedarbo paieškos išmokos ir dalis gyventojų net neplanuodami ieškoti darbo [joje] registruojasi. Dėl to skaičius atrodo didesnis“, – aiškino banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, didelė grėsmė, kad dviženklis skaičius išliks visus šiuos metus.

„Iššūkiai dideli ir Lietuvai tikrai reikės labai padirbėti, kad sumažintų nedarbo lygį. Dėl to būtina didinti darbo rinkos lankstumą, kad tie gyventojai, kurie šiuo metu yra netekę darbo, jį susirastų kituose sektoriuose“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Kitu atveju, teigė jis, kyla rizika susidurti su dviem problemomis.

„Jaunimo nedarbo lygis prieš krizę dar buvo mažesnis nei ES vidurkis, dabar jau didesnis, didelė tikimybė, kad jie gali pasirinkti emigracijos kelią.

Kitas iššūkis – vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas. Geras pavyzdys yra Lietuvos paštas, kuris rudenį paskelbė, kad atleidžia kelis šimtus darbuotojų. Priežastis buvo ne pandemija, ne krizė, o automatizavimas.

Pandemija ir paskatino automatizavimą, skaitmenizavimą, darbą iš namų, nuotolinę prekybą. Tie visi pokyčiai neišvengiamai sukels nedarbo augimą“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.