Masinė vakcinacija – pavasarį

Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija skelbia, kad JAV restoranų tinklai, tokie kaip „First Watch“, „McDonald’s“ bei „Shake Shack“, nusprendė prisidėti ir skatinti savo darbuotojus skiepytis.

Buvo teigiama, kad šie tinklai, jei darbuotojas sutiks skiepytis, už vieną skiepo dozę jam suteiks apmokamo laisvo laiko, kuris svyruoja nuo 2 iki 4 val.

Pusryčių ir pietų restoranų tinklas „First Watch“ darbuotojams siūlė mokėti po 15 dol. už jų laisvo laiko valandą, o kiti JAV restoranai darbuotojams už valandas sumokėtų pagal įprastą vidutinį darbuotojo darbo užmokestį.

Tiesa, kol kas Lietuvoje masinė vakcinacija dar nėra vykdoma, tačiau, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacija, ji galėtų prasidėti jau šį pavasarį, tiesa, kaip teigiama, jeigu vakcinų gamintojai užtikrins stabilų vakcinų tiekimą.

„Delfi“ Lietuvoje veikiančio greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald's“ teiravosi, ar šis Lietuvoje taip pat turi planų darbuotojams, jeigu šie skiepysis, skirti paskatas kaip JAV, tačiau konkretaus atsakymo pateikta nebuvo.

„Mes atsakingai žiūrime į savo vaidmenį bendruomenėse, kuriose veikiame, tad atsižvelgdami į dabartinę situaciją skatiname savo darbuotojus apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19, kai tik tokia galimybė jiems bus prieinama“, – sakė „McDonald‘s“ restoranus Lietuvoje valdančios UAB „Premier Restaurants“ generalinis direktorius Vladimiras Janevskis.

Paskatos – būtinos, jų kompensuoti neprašytų

Ar Lietuvos darbdaviai, Lietuvoje prasidėjus masinei vakcinacijai, yra pasiryžę vienaip ar kitaip skatinti savo darbuotojus skiepytis, redakcija paklausė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko.

„Aš manau, kad ši JAV idėja labai gera, ja užsikrės ir mūsų verslai. Mes jau kalbame apie darbo savaitės trumpinimą, atsiranda daug gerų pavyzdžių ir darbdaviai supranta, kad tai žmonėms patinka.

Kitas dalykas – mes matome, kas dabar vyksta, kad užsikrėtimų įmonėse daugėja, sudėtinga juos kontroliuoti, tai tie darbdaviai, kurie supras lemiamą žmogiškų resursų faktorių savo versle, pasigaus tokią idėją. Reikia pavyzdžio. Tai labai puiki idėja“, – komentavo D. Arlauskas.

Danas Arlauskas

Jis teigė kalbėjęs su keliais įmonių vadovais, kurie išreiškė nuogąstavimą, kad kai kurie darbuotojai planuoja atsisakyti skiepytis, tačiau pridūrė, kad puikus pavyzdys buvo ir su testavimu.

„Buvo sakoma, kad darbuotojai nesitestuos, patys nenori vykti, bet jei tai būtų galima atlikti įmonėje, nereikėtų niekur vykti, tai jie gal ir testuotųsi“, – sakė jis ir aiškino, kad darbdaviams žmones paskatinus skiepytis greičiausiai būtų galima sulaukti tokio paties efekto.

„Aš manau, kad darbdaviai neišvengiamai turėtų prisidėti prie skiepijimo. Tie, kurie į žmonės žiūri kaip į lemiamą faktorių, kad žmogiškieji resursai užtikrina apyvartą ir pelnus, tikrai eis šiuo keliu, nes jei žmogus nesiskiepija, tu esi užkrato įkaitas. Paprasčiau tą kartą žmogų paskatinti, pavyzdžiui, duoti laisvą dieną, ir paskui ramiai gyventi“, – sakė jis.

D. Arlausko nuomone, šiuo atveju verslas nesako, kad tiems, kurie vienaip ar kitaip darbuotojus skatins skiepytis, reikės valstybės kompensacijų už tą laiką, kai žmogus, tarkime, nedirbs.

„Tai yra kitoks situacijos matymo kampas nei kalbant apie testavimą, kai valstybės buvo prašoma prisidėti.

Taip, tai paskata, bet verslas pats turėtų būti suinteresuotas“, – svarstė darbdavių atstovas.

Galėtų skatinti ir finansiškai

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė manantis, kad verslo prisidėjimas prie vakcinacijos yra vienas esminių jos sėkmės elementų, todėl darbdaviai turėtų ir galėtų prie to prisidėti.

„Vis tiek dauguma Lietuvos gyventojų, kurie bus masiškai vakcinuojami, yra darbuotojai ir dauguma jų dirba versle. Verslas turi didelę patirtį vakcinavimo srityje, nes vakcinuoja savo darbuotojus nuo gripo, turi sutartis su gydymo įstaigomis, yra perėjusios vakcinacijų mechanizmus, jau nekalbant, kad verslas supranta vakcinacijos naudą.

Andrius Romanovskis

Darbdaviai kalbėdami su darbuotojais turi galimybę tiesiogiai juos informuoti apie vakcinaciją, gali fiziškai talkinti, ypač jei kalbama apie dideles įmones, dėl vakcinavimo vietų ir, aišku, prisidėti kitais skatinamaisiais būdais, kurie motyvuotų darbuotojus skiepytis“, – kalbėjo jis.

Kaip tikino, verslo paskatos galėtų būti nuo finansinių iki suteikiamų laisvadienių.

„Žinoma, kiekvienas darbdavys pats sprendžia pagal savo galimybes, darbo profilį ir panašiai. Bet neabejoju, kad kas jau kas, bet verslas su medikais labiausiai laukia vakcinų ir yra pasiruošę vakcinuotis bet kada, kada tik gali“, – sakė jis.

A. Romanovskis prasitarė, kad LVK pradės kampaniją, kurios metu skatins verslą remti masinę vakcinaciją ir prie jos prisidėti visais skatinamaisiais būdais.

Jei bus atleisti dėl to, kad nesiskiepijo, ragina kreiptis

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė bendrai kalbėdama apie skiepus teigė, kad šiandien didžioji dalis darbuotojų yra pasirengusi skiepytis, tačiau, kaip ir visada, yra dalis, kuri į skiepus žiūri skeptiškai.

„Sakyčiau, trūksta komunikacijos, informacijos ir mokomosios medžiagos, paaiškinimo, kas tas skiepas, kokios gali būti reakcijos, ir panašiai“, – svarstė ji, tačiau tikino, kad, nepaisant visko, verslas turi sudaryti visas įmanomas sąlygas darbuotojams tiek testuotis, tiek skiepytis.

Inga Ruginienė

„Turi būti padaryta viskas, kad žmogus be jokių išlaidų galėtų pasiskiepyti.

Mūsų verslas taip pat galėtų duoti darbuotojams, kaip ir JAV, tas laisvas valandas, taip pat pasirūpinti, jeigu tai – didesnis kolektyvas, kad darbuotojai nebūtinai turėtų vykti skiepytis patys.

Darbdavys turėtų žmones paskatinti įvairiomis priemonėmis – ar laisvą dieną duoti, jeigu reikia važiuoti kur nors, galų gale už tą važiavimą sumokėti“, – svarstė ji.

I. Ruginienė taip pat tikino, kad jeigu darbuotojas bus atleistas, kad nesutiko skiepytis, jis apie tai turėtų pranešti institucijoms.

„Jokiu būdu tai neturėtų būti atleidimo priežastis, nes taip mes jau kalbėtume apie privalomą skiepą, o tai nėra įtvirtinta įstatymais ir būtų žmogaus teisių pažeidimas.

Jeigu atleidimo priežastis bus nesiskiepijimas, tai tas žmogus galės kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – sakė ji.