Priklausys nuo sumokėto GPM ir kritusio pelno
Numatytoje subsidijų nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms dokumento projekte buvo aiškinama, kad įmonės turėtų lyginti 2020-11-01–2021-01-31 laikotarpio apyvartą su 2019–2020 metų atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad tai – paskutinė II paketo priemonė, kurią dar liko patvirtinti.
„Džiaugiamės, kad galime pristatyti ją. Svarbiausias dalykas, jog siejame paramą su nukentėjimu tų, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau, tie verslai gali tikėtis paramos, jei tie įtraukti į nukentėjusių sąrašą.
Kalbame apie maitinimo sektorių, restoranus, turizmą, sporto klubus, prekybą, renginių organizatorius, kino teatrus, kitas laisvalaikio ir pramogų erdves, vaikų žaidimų kambarius ir pan.“, – sakė A. Armonaitė.
Ji aiškino, kad subsidijos dydis priklausys nuo apyvartos kritimo.
„Taip pat, kaip ir ankstesnės priemonės, nuo sumokėtų mokesčių, siejamų su 2019 m. sumokėtu GPM. Įmonės šią pagalbą galės panaudoti nuomai, komunaliniams apmokėti. Svarbu paminėti, kad egzistuoja subsidijos lubos, jei vienam savininkui priklauso daugiau nei viena įmonė, lubos galimos visam tinklui“, – teigė ji ir sakė, kad mažiausias galimas pagalbos dydis bus 500 Eur, o paramos suma viena subjektui negalės viršyti 1,8 mln. Eur.
„Jei apyvarta krito 61 proc., galima gauti 61 proc. sumokėto GPM, o jei 70 proc., tai 70 proc. 2019 sumokėto GPM“, – sakė ji.
Taip pat buvo teigiama, kad paramą galės gauti tos įmonės, kurių 2020 metų pelnas, palyginus su 2019 metų pelnu, sumažėjo ne mažiau kaip 60 proc., o darbuotojų skaičius turi būti sumažėjęs ne daugiau negu 49 proc.
Išskyrė į dvi alternatyvas
Bendrai paramai numatytos dvi alternatyvos. 1-oji, pagal Komunikato 3.1 skirsnį) ir 2-oji, pagal Komunikato 3.12 skirsnį. Išmokos apskaičiavimą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios įmonės galės rinktis pagal dvi alternatyvas.
Išmokos apskaičiavimą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios įmonės galės rinktis pagal dvi alternatyvas.
Pirmuoju atveju išmokos bus apskaičiuojamos įmonėms, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Būtų vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. lyginant ją su 2019–2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų GPM ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.
Antroji alternatyva skirta įmonėms, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą. Paramos intensyvumas priklausys ne nuo apyvartos sumažėjimo, o nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kt. Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų. Turi būti apskaičiuojamos minėtos 2021 m. vasario 1 d.– 2021 m. balandžio 30 d. laikotarpio išlaidos. Maksimali subsidijos suma taip pat galės siekti 100 tūkst. eurų.
Šią priemonę dar reikės suderinti su Europos Komisija.
Vainienė siūlo mažesnius rodiklius: užsiimame saviplaka
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė siūlė švelninti taikomus kriterijus.
„Tai fiksuotų sąnaudų kompensavimo priemonė, kuri yra leidžiama pagal EK komunikatą, ir labai, kad joje nebeliko darbuotojų kriterijaus, pajamų ir turto rodiklių, tai gali pretenduoti visi. Tačiau mūsų pasiūlymas būtų priartinti šios priemonės dizainą prie komunikato numatytų kriterijų. Nuo savęs pridėdami papildomų kriterijų tarsi užsiimame saviplaka. Parama atiteks arba visai tiems verslams, kurie guli, ir gali nebeprisikelti“, – kalbėjo R. Vainienė.
Ji teigė nesuprantanti, kam reikalingas išvestinis pelno rodiklis, kurį įmonės pačios gali koreguoti įtraukdamos įvairias sąnaudas.
„Apyvartos kritimą žiūrime vieną laikotarpį, tada pelno – kitą“, – stebėjosi R. Vainienė.
Taip pat ji kritikavo, kad numatytas 60 proc. pajamų kritimo reikalavimas yra labai didelis.
„60 proc. apyvartos kritimas yra labai daug. O pagal komunikatą leidžiama 30 proc. Ar tikrai jau tik tie 60 proc. verti paramos, kai galimai, kai jiems ateis laikas mokėti mokesčius, gali būti nebeprisikeliantys“, – kalbėjo R. Vainienė.
Ji akcentavo, kad pagalba reikalinga verslui, kuris galės susimokėti mokesčius, prisikelti ir pradėti dirbti.
Apie paramą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mes kalbame apie tuos verslus, kurie jau net ne tai, kad viena koja – jei ir gali veikti, tai veikiausiai veikia vienu kojos pirštu. Ir tikrai tos paramos reikia turbūt gerokai daugiau ir tikslingesnės negu tiems verslams, kurie veikia bent jau viena koja“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot premjerės, parama skirta tiems verslams, kurių atsidarymo perspektyvos nėra savaičių ar mėnesio rėžiuose.
Iš viso – 150 mln. Eur
„Delfi“ primena, kad be šios naujos priemonės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame antrajame paramos verslui pakete yra numatytos dar trys priemonės: parama individualiai dirbantiesiems, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijos, kurioms Vyriausybė jau yra pritarusi.
Paramai individualiai dirbantiesiems skiriama 30 mln. eurų. Ši subsidija sudarys 100 proc. 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Mažiausia paramos suma sieks 100 eurų, o subsidijos viršutinė riba – beveik 22 tūkst. eurų.
Išmoka bus vienkartinė ir skiriama papildomai prie dabar Užimtumo tarnybos pervedamos 260 eurų išmokos.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams testuoti dėl koronaviruso bus skiriama 30 mln. eurų. Numatoma kompensuoti 12 eurų už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Šia priemone siekiama, kad verslo atstovai greičiau ir sklandžiau grįžtų dirbti įprastu režimu.
Turgavietės mokesčio kompensacijai numatyta 2 mln. eurų, o parama vienam ne maisto prekėmis prekiaujančiam asmeniui sieks 300 eurų. Skaičiuojama, kad ši vienkartinė išmoka turgaviečių prekeiviams leis padengti dviejų mėnesių prekybos vietos nuomos kainą.
Bendra šiam paketui numatyta suma – 150 mln. eurų. Šiuo metu verslas gali naudotis pirmojo pagalbos verslui paketo priemonėmis – subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis, kurioms atitinkamai skirta 150 ir 30 mln. eurų. Sudėjus pirmojo ir antrojo pagalbos verslui paketus, iš viso verslui padėti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų.
