„Draudimo sektorius atlaikė pandemijos išbandymus, tačiau, kaip ir prognozavome, dėl karantino praėjusiais metais labiausiai nukentėjo transporto priemonių draudimas. Jo įmokos krito daugiausia iš visų draudimo rūšių. Vis dėlto, įvertinę ekonomikos ir kitų sričių prognozes, šiemet žvelgiame su atsargiu optimizmu. Žinoma, nuolat „laikysime ranką ant pulso“ ir atidžiai stebėsime šios rinkos pokyčius“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Dėl COVID-19 pandemijos ne gyvybės draudimo rinka pernai smuktelėjo 1,7 proc. – iki 664 mln. eurų (2019 m. sudarė 675 mln. eurų), tačiau prognozuojama, kad šiemet ji atsigaus ir ūgtelės 4–6 proc. – iki beveik 700 mln. eurų.
Daugiau nei trečdalį šios rinkos sudaro privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kurio portfelis pernai sumažėjo 8,4 proc. – iki 242 mln. eurų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet jo apimtis padidės 3,4 proc. – iki 250 mln. eurų. Turto draudimo portfelis pernai išaugo 8,3 proc. – iki 130 mln. eurų, šiemet prognozuojamas taip pat 8,3 proc. augimas – iki 140 mln. eurų.
Numatoma, kad šiemet gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas padidės 1–3 proc. – iki 298 mln. eurų. Pernai ji išaugo 7,5 proc. – iki 291 mln. eurų. Didžioji šios rinkos dalis (65 proc.) tenka investiciniam gyvybės draudimui, jo portfelis pernai padidėjo 11,3 proc. – iki 189 mln. eurų. Numatoma, kad šiemet jis toliau didės (4,5 proc.) iki beveik 200 mln. eurų.
Sveikatos draudimas pernai išaugo 9,3 proc. – iki 37 mln. eurų. Numatoma, kad šiemet jo apimtis padidės daugiau nei 2 proc. – iki 38 mln. eurų.
