Lietuvos sveikatingumo ir sporto klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas laidoje „Delfi tema“ sakė, kad dirbti yra pasiruošę nuo kovo 1 dienos.
Savo ruožtu Vyriausybės laipsniškame taikomų karantino režimo ribojimų keitimo plane numatyta, kad draudimas teikti sveikatinimo paslaugas bus atšauktas tik pasiekus mažesnį nei 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį. Panašus reikalavimas ir sporto klubams, kai šiuo metu minėtas rodiklis viršija 200.
„Galėtume atsidaryti anksčiau. Realiai nėra monitoringo dėl užsikrėtimų sporto klubuose. Tie skaičiai imami iš lubų. Pavyzdžiui, Europoje skaičiuojama apie 115 mln. apsilankymų ir tik iki 1 tūkst. apsikrėtimų. Tai 1,15 apsikrėtimo 100 tūkst. apsilankymų. Tai labai mažas skaičius.
Tai nėra kontaktinis sportas, turime visas galimybes atsekti kontaktus, turime vėdinimą, galime užtikrinti atstumų laikymąsi, kaukių dėvėjimą ir pan. Esame pasiruošę dirbti nuo kovo 1 dienos, išlaikant visus saugumo reikalavimus“, – laidoje kalbėjo A. Mačiukas.
Asociacijos vadovas pastebėjo, kad jei nuo kovo 1 dienos atsidaryti negalės, tuomet prasidės klubų griūtis.
„Iš pradžių galėtų būti individualus sportavimas, tada grupėse iki 10 asmenų, išlaikant iki 15 kvadratinių metrų vienam asmeniui su 2 metrų atstumais. Darbuotojai su kaukėmis būtų visą laiką, klientai – iki sportavimo pradžios.
Dabar sporto klubai vegetuoja, realiai metai yra be veiklos, pusė metų buvo pilno uždarymo. Reikia suprasti, kad tai abonementų verslas – net ir dabar atvėrus klubus, tikrai žmonės neplūstelėtų. Susirinktų 20–30 proc.“ – pasakojo A. Mačiukas.
Jis dar pastebėjo, kad sporto klubai gali labai padėti išvedant žmones iš Covid-19 situacijos, kai jie yra užsidarę, depresijoje.
„Matome ir kitą pandemiją, tai – antsvorio, širdies kraujagyslių sistemos ligų paaštrėjimas, diabeto ir priešdiabetinių būsenų padidėjimas. Labai bloga situacija su jaunimu, moksleiviais, kurie sėdi visą dieną“, – dėstė pašnekovas.
Temperatūra – ne kliūtis
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė sakė, kad maitinimo įstaigos lauke galėtų atsiverti net ir tada, jeigu kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje šalyje išliktų žema temperatūra.
„Šalta temperatūra, manau, nestabdys, nes yra šildomos lempos. Yra restoranų, pavyzdžiui, pajūryje, kurie dabar dirba išsinešimui, bet labai norėtų, kad nors trumpam būtų galima prie staliukų lauke išgerti kavos 2 ar 4 žmonėms. Aišku, tokiu oru ilgai nepastovėsi – 5 ar 10 minučių“, – sakė ji.
Apskritai pašnekovė pabrėžė, jog verslui labai svarbus žinojimas.
„Kai kurie verslo viešbučiai yra neatsidarę nuo pernai kovo. Reikia pasiruošti, iš naujo apmokyti darbuotojus, daugelis yra pasitraukę į kitus darbus, pavyzdžiui, prekybos centruose.
Tikimės, kad bus atlaisvintas judėjimas tarp savivaldybių, žmonės galės važiuoti į viešbučius, kurie yra neuždaryti tik teoriškai. Praktiškai nei gali nuvažiuoti į kitą savivaldybę, nei gali paslaugas teikti.
Tikimės masažo, pirtelių ir baseinų atlaisvinimo. Tai irgi padėtų žmonių psichologinei būsenai, atsipalaiduoti, pakeisti aplinką. Tam reikia ir švediško stalo atlaisvinimo“, – „Delfi“ sakė E. Šiškauskienė.
Vis dėlto, pašnekovė teigė, jog neturi vilties atidaryti restoranus iki pavasario pradžios.
„Galėtume tai padaryti su lauko terasomis, kaip praėjusį pavasarį. Žinoma, visi restoranai yra pasiruošę saugiai dirbti ir viduje, išlaikant atstumus, dezinfekuojant, testuojant darbuotojus“, – priminė ji.
Laukia konkrečios datos
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė sakė, kad reikia paskelbti konkrečią datą, nuo kurios Lietuva įsileis užsieniečius.
„Ar tai bus gegužės 1-oji ar birželio 1-oji. Tada verslas galėtų taikytis ir užsieniečiai turėtų tą informaciją. Kitos šalys jau skelbia“, – sakė ji.
„Taip pat reikia pozityvios informacijos apie tai, kaip mes šiandien tvarkomės su sveikatos situacija Lietuvoje.
Šiandien žinoma tik tai, kad tai labiausiai serganti šalis, yra žmonės su skafandrais oro uostuose. Taip pat būtini žalieji koridoriai. Pavyzdžiui, dėl Izraelio turistų susitarimus daro tiek Vengrija, tiek Čekija. Kur yra Lietuva?“ – svarstė pašnekovė.
Ž. Gavelienė pabrėžė, jog kelionės yra verslas, kuris yra planuojamas iš anksto.
„Gidai laukia pasiruošę, kelionių organizatoriai išgyveno. Galima kalbėti apie pasiskiepijusius ir persirgusius – jie jau šiandien galėtų saugiai atvykti į Lietuvą.
Pavyzdžiui, jau šiandien būtų galima leisti pradėti veikti gidams, kurie galėtų lietuviams mažomis grupėmis, saugiais atstumais, su audiogidais vesti ekskursijas“, – ragino ji.
