Nuo pirmadienio jau gali veikti grožio paslaugų, masažo salonai ar kitų paslaugų teikėjai. Taip pat gali atsidaryti ir mažos parduotuvės iki 300 kv. metrų, turinčios atskirus įėjimus iš lauko.
Skirtingų veiklų atstovai pirmąją veiklos dieną dalijasi priešingomis nuotaikomis – vieni džiaugiasi užsakymų gausa, kiti skundžiasi, kad veikla suvaržyta ir dar teks palaukti.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė atsidūsta, kad didelei daliai prekybininkų dar teks laukti tolesnių atlaisvinimų – dalis prekybininkų ar turgaviečių prekeivių ir toliau nedirbs.
Nepaisant to, prie kai kurių parduotuvių jau nusidriekė eilės – pirmadienį Delfi fotografas užfiksavo, kaip po truputį atsidaro verslai Vilniuje. Pirkėjų apstu prie „Humana“ parduotuvės Trakų gatvėje. Skaitytojų teigimu, eilės prie „Humana“ nusidriekė ir kitose miesto dalyse. Vaikštant po miestą matyti, kad kita dalis parduotuvių dar tik ruošiasi ir durų pagal užrašytą darbo laiką neatvėrė. Kitur matyti vienas kitas klientas.
Grožio salonuose populiariausi vyrų ir moterų kirpimai
Treatwell“ vadovė Lietuvoje M. Antanaitytė vertina, kad grožio salonų lankytojai yra išsiilgę paslaugų.
„Nedirbo jau du mėnesius, o kai kas ir tris mėnesius, todėl žmonės nori pasigražinti kaip galima greičiau. Kol kas dar per anksti vertinti kainų statistiką, jos neturime, tačiau taip, turėjome porą prašymų, kur norėjo pakelti kainas. Labai tikėtina, kad kainos grožio salonuose kyla irgi dėl to, kad negali priimti tiek žmonių, kiek anksčiau“, – sako M. Antanaitytė.
Ji vardija, kad pati populiariausia paslauga – vyriški kirpimai, o po jų eina moteriški kirpimai, plaukų dažymas, toliau rikiuojasi manikiūras, blakstienų, antakių ar blakstienų tvarkymas.
„Buvo tokių, kurie mus informavo, kad kol kas nusprendė dar neatsidaryti – vien dėl to, kad neturi pakankamai ploto, ar negali pakankamai žmonių priimti. Žinau, kad kai kurie meistrai irgi sako, kad jiems kol kas neapsimoka dirbti, nes jie gali dirbti tik porą dienų per savaitę. Tikrai yra tokių, kurie vis dar nelabai gali dirbti, viskas dėl saugumo“, – paaiškino M. Antanaitytė.
Ji patikina, kad tarp grožio salonų specialistų yra populiaru testuotis ir tai klientams papildomas saugumo garantas.
„Aš pati ir socialiniuose tinkluose seku daug ir salonų ir grožio meistrų – labai daug kas iš tiesų dalinosi neigiamais testo rezultatais, kad užtikrintų, kad pas juos yra saugu lankytis. Kiek darėme apklausų, klientams dabar saugumas ir saugumo užtikrinimas yra iš svarbiausių rodiklių sprendžiant, ar lankytis salone, ar ne“, – kalba M. Antanaitytė.
Sorokienė: prekybininkai turgavietėse nešasi prekes į lauką
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė kritiškai vertina naujus veiklos atlaisvinimus prekybininkams. Anot jos, dalis, net ir galėdami veikti, pirmadienį dar neatsidarys – palauks, kol baigsis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas.
„Prekyba turgavietėse nėra atlaisvinta. Turgavietės yra išskirtos, nors jose sąlygos yra tikrai saugios ir jos gali dirbti, bet palikta yra tik lauko prekyba. Žmonės negali atsidaryti kioskų, negali prekiauti paviljonuose, nors jie yra turgavietės teritorijose, jie yra nešildomi, durys arba viena siena visuomet būna atvira. Neleido atsidaryti turgavietėse kioskų, paviljonų, aš nesuprantu, kodėl. Dar iki karantino prekybininkai įsileisdavo po vieną pirkėją ir jei žinojo, kad reikia saugotis. Toks draudimas nėra teisingas“, – vertina smulkiųjų verslininkų atstovė.
Ji patikina, kad turgavietėse nėra didelių pirkėjų srautų, teritorijos yra didelės ir klientai pasiskirsto.
„Aišku, žmonės vis tiek išėjo dirbti. Tik šiandien pirmadienis, dauguma turgaviečių nedirba, antradienį šventės, tad daugiau prekybą pradės savaitės viduryje. Žmonės iš savo kioskų išsineš prekes, dės ant laikinųjų įrenginių ir jie prekiaus. Ta prekyba nebus tokia, kokia būtų. Bet kadangi žmonės sėdėjo du mėnesius ir apskritai negalėjo dirbti, neturi pajamų, baigia galų gale ir santaupas prarasti, jie priversti eiti kad ir į lauko prekybą“, – aiškina Z. Sorokienė.
Ji patikina, kad ir mažosioms parduotuvėms Vyriausybės sprendimas dar nėra palankus.
„Tos, kurios turi įėjimus iš lauko, be abejo, atsidaro. Bet yra tokių parduotuvėlių, kurios veikia pastatuose, kur šalia yra kitos įmonės ar paslaugos. Jos neturi tiesioginio įėjimo iš lauko, nes yra kažkokioje erdvėje ir dirbti negali. Suvaržymai lieka pakankamai dideli ir dėl jų daug mažų parduotuvėlių nedirbs“, – apgailestauja Z. Sorokienė.
Asociacijos vadovę stebina ir tai, kad negalima dirbti parduotuvėms prekybos centruose.
„Tiesiog keista, kai šalia prekybos centras dirba, ten žmonės būna dideliuose srautuose, ir jiems jokių pavojų esą nekyla, niekas jokių grėsmių nemato. O šalia, tame pačiame take, kuriuo eina žmonės, jei bus maža parduotuvėlė, tai jau ji sukels grėsmes? Šita situacija yra nesuvokiama, kažkur trūksta logiškų argumentų – kodėl. Manau, kad tai nėra teisinga, bet šiandien neturime kitos išeities, tik sulaukti, kada viskas bus atlaisvinta“, – tvirtina Z. Sorokienė.
Ji patikina, kad žmonės, kurie gali, naudojasi galimybe užsidirbti, kadangi iki šiol teko gyventi iš 260 eurų per mėnesį skiriamos paramos. Smulkiųjų verslininkų atstovė pasigenda daugiau paramos.
„Tai nėra tokie pinigai, už kuriuos galima išgyventi. Paramos pagal antrąjį paketą savarankiškai dirbantieji dar negavo, ji nėra parengta ir neaišku, kada ji bus“, – sako Z. Sorokienė.
Ji abejojo ir Vyriausybės pasiūlyta parama darbuotojų testavimui prieš pradedant veiklą
„Tam pinigai skirti didžiuliai, tie 30 mln. eurų testavimui yra paimti iš antro paramos paketo, kuriam skirtas tiesiogiai verslui padėti. Testavimas galbūt reikalingas, bet juk ir taip galėjo žmonės, kas norėjo, eiti testuotis. Bet dabar pinigai paimti, o tų tiesioginių priemonių, kurios buvo numatytos verslui padėti ir kurias verslo atstovai siūlė, jų tame pakete nebeliko. Testas nėra amžinas, vieną dieną gali būt vienaip būt, kitą dieną jau kitaip. Ta priemonė yra be jokių garantijų“, – abejoja Z. Sorokienė.
Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 d. Nuo gruodžio 16 d. taikomi sugriežtinti ribojimai, o pirmieji atlaisvinimai įsigaliojo nuo vasario 15 d.
