Prekybos centrų ir didelių parduotuvių atidarymas – vėliau
Jau nuo šio pirmadienio Vyriausybė leidžia veikti parduotuvėms, kioskams ir paviljonams, vykdantiems veiklą patalpose, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir tiems, kurie turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigė, kad visos prekybos atvėrimas iš pradžių buvo numatytas kiek anksčiau pristatytame C scenarijuje, tačiau dabar situacija pasirodė esanti visai kitokia – dalis verslo bus atverta vėlesniais etapais, o prekybos centrai visiškai, kaip teigė, galėtų atsidaryti tik įsigaliojus B scenarijui, besiribojančiam su paskutiniuoju laisvėjimu – A scenarijumi.
„Visos prekybos laisvėjimo tikėjomės prasidėjus C scenarijui, o dabar matome, kad tai nukelta ties riba su A, kai naujų koronaviruso atvejų bus 25–50 per 14 dienų. Dabar nežinome, kada tai bus, gal tokia riba bus rudenį, o gal ir niekada neateis“, – svarstė ji.
Pasak R. Vainienės, nuo pirmadienio planuojami atidarymai, kai prekybos plotas neviršija 300 kv. m, yra labai maži.
„Atsidarys... Bet tai, grubiai tariant, „Drogo“ formatas, o ir jie keli yra didesni“, – sakė ji ir pridūrė, kad bendrai prekybos keitimų pagal kiekvieną laisvėjimą bus 6.
Numatyta, kad kitu etapu, karantinui dar labiau laisvėjant, prasidėjus C scenarijui, galėtų atsidaryti ir verslai, vykdantys veiklą patalpose, kurių bendras prekybos plotas, imant didžiausią ribą, neviršytų 1500 kv. m, o atvejų skaičiui dar labiau mažėjant – tie, kurių prekybos plotas pagal maksimalų numatytą rodiklį būtų iki 3000 kv. m.
Įsigaliojus B scenarijui, esant 50–100 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų, veiklą atvirose erdvėse galėtų pradėti vykdyti ir barai bei kavinės, o kai per pastarąsias 14 dienų būtų užfiksuojama 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, – sporto klubai, sveikatinimo paslaugų centrai, teikiantys poilsio paslaugas.
Taip pat būtų leidžiama visų parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, turinčių tiesioginį įėjimą iš lauko, veikla, o vėliau veikla atlaisvinama ir tokių įėjimų neturintiems. Tai reiškia, kad, kaip ir minėjo R. Vainienė, pradėti veikti galėtų visos parduotuvės, prekybos centrai ir jiems nebebūtų taikomas prekybos ploto ar turimo įėjimo ribojimas.
Prasidėjus paskutiniam A scenarijui, prekybos vietose keistųsi privalomas užtikrinti prekybos plotas vienam lankytojui, jis nuo 20 kv. m sumažėtų perpus – iki 10 kv. m. Taip pat kavinėms būtų leidžiama lankytojus priimti viduje.
„Sportland“ vadovas: bijau, kad atsidarysime tik pavasarį
Patys prekybininkai tokiu valdžios karantino laisvėjimo planu nėra patenkinti ir teigia esą neteisinga, jog parduotuvės bus atidaromos pagal prekybos plotą, o ne pagal galimos rizikos suvaldymo lygį.
UAB „Sportland“ vadovas Juras Vėželis komentavo, kad nuo pirmadienio galės veikti tik viena, pati mažiausia šios įmonės parduotuvė.
„Trečiadienio sprendimas ir paskelbtas planas labai nuliūdino – man čia labai trūksta adekvatumo, nuoseklumo ir logiškumo.
Bus leidžiama ne maisto prekių prekyba lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių – vadinasi, lauko turgaus prekeiviai galės prekiauti, o mes, galėdami užtikrinti žmonių srautą pagal visus reikalavimus, negalėsime.
Tai yra labai keista, nes visos situacijos metu mūsų įmonė užtikrino maksimalų saugumą tiek savo darbuotojams, tiek klientams.
Visose mūsų parduotuvėse neturėjome nė vieno atvejo, kuris išplistų viduje“, – sakė įmonės vadovas.
Kaip teigė, kadangi didžioji įmonės parduotuvių dalis yra įsikūrusi prekybos centruose ir neturi atskiro įėjimo iš lauko, jų atidarymas, galima daryti tokią išvadą, galėtų būti numatomas tik įsigaliojus vėlesniam B scenarijui.
„Šiuo metu apskritai bijau, kad iki pavasario vidurio būsime uždaryti. O tai yra tiesiog tragedija“, – kalbėjo J. Vėželis.
„Suprantu, kad pavasarį buvo uždaroma, nes nebuvo aišku, su kuo susiduriame, o dabar man keista, kad prekyba skirstoma pagal plotus, o ne pagal galimą rizikos suvaldymo lygį, nors paslaugų sektoriuje tai yra daroma“, – sakė jis.
Pasak J. Vėželio, jo valdoma įmonė veiklą vykdo ir Estijoje, kur naujų susirgimo atvejų kiekis parduotuvėse gali būti suskaičiuotas ant vienos rankos pirštų, o Lenkijoje visi prekybos centrai su ne maisto prekių asortimentu taip pat pradėjo veikti jau nuo šio mėnesio pradžios.
„Aš norėčiau ir noriu tikėti, kad galima susitarti bei įsipareigoti veikti pagal visus reikalavimus tvarkingai ir diplomatiškai, o dabar, panašu, kad atsidaro tie, kurie kalba pakeltu tonu“, – sakė jis bei pridūrė, kad šis metas įmonei – be galo sunkus.
„Prekiaudami specializuotomis sporto prekėmis bei remdami Lietuvos sportą ir sportininkus, esam priversti būti uždaryti, o pagal paskelbtus scenarijus absoliučiai neaišku, kada galėsime veikti.
Kadangi nėra patvirtintos nuomos mokesčio kompensacijos ir turime didelio ploto parduotuvių, visi kaštai mus tiesiogiai spaudžia kiekvieną dieną vis labiau ir labiau“, – teigė vadovas.
„Ikea“ ir „Senukai“ veiklą galimai pradėtų įsigaliojus B scenarijui
Kada pagal valdžios patvirtintą planą duris galėtų atverti sostinėje įsikūrusi „Ikea“ parduotuvė, redakcija paklausė įmonės atstovų.
Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Renata Dantė teigė, kad kol kas situacija miglota, todėl pasakyti tiksliai sudėtinga.
„Šiuo metu trūksta tikslios informacijos, kad galėtumėme spręsti, kada bus galima atidaryti fizinę parduotuvę „Ikea“.
Parduotuvės „Ikea“ plotas Vilniuje yra apie 30 tūkst. kv. m, didžiąją šio ploto dalį užima prekybinis plotas“, – sakė ji bei tikino, kad pirkėjų ir darbuotojų saugumas yra įmonės dėmesio centre, todėl ji bus atidaryta laikantis visų saugumo reikalavimų, kai tai bus leista padaryti.
Visgi remiantis valdžios pateiktu planu, ko gero, būtų galima teigti, kad „Ikea“, kaip ir kitos didesnio nei 3000 kv. m prekybos ploto parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą, duris galimai galėtų atverti įsigaliojus pirmajam B scenarijui, susirgimo atvejams nukritus iki 50–100 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.
Taip pat tuo pačiu metu galimai visiškai vykdyti veiklą galėtų pradėti ir didžiosios „Senukų“ parduotuvės, kurių prekybos plotas taip pat viršija 3000 kv. m, todėl ankstesni karantino laisvinimai joms negalioja.
„Deja, naujausi Vyriausybės atlaisvinimai iš esmės niekaip nekeičia mūsų veiklos ribojimų ir nesudaro mums galimybės veikti vienodomis konkurencinėmis sąlygomis.
Esame pasiruošę atnaujinti veiklą, užtikrindami visus visuomenės saugumo reikalavimus, kurie galioja maisto prekybos centrams, net dar labiau griežtindami jų įgyvendinimo kontrolę“, – sakė „Kesko Senukai“ viceprezidentas Mantas Jurkus ir tikino, kad Vyriausybės patvirtintas verslo atvėrimo planas bendrai skatina nesąžiningą konkurenciją prekybos sektoriuje.
„Dėl karantino įvesti įmonių veiklos apribojimai turi būti proporcingi visiems rinkos dalyviams ir nesuteikti nepagrįstų privilegijų vieniems verslo atstovams, diskriminuojant kitus.
Ir tai galima padaryti visiškai užtikrinant visuomenės saugumą. Nėra jokios būtinybės taikyti diskriminacinį ir konkurenciją iškraipantį reguliavimą, kai vieniems prekybininkams viskas leidžiama, o kitiems – draudžiama.
Vyriausybei apribojus „Senukų“ ir kitų „pasidaryk pats“ sektoriaus parduotuvių veiklą, šia situacija pasinaudojo be ribojimų veikiantys didieji maisto prekybininkai – skubėjo siūlyti pirkėjams visas įmanomas prekes namams ir remontui atlikti.
O tradiciniai šių prekių pardavėjai – ir smulkūs, ir didesni – kasdien patiria milžiniškų nuostolių“, – teigė jis.
