Daugėja įmonių su augančia rizika
Kaip rašoma pranešime, palyginti su praėjusių metų sausiu, aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių padaugėjo nuo 10 iki 14 proc., taip pat pagreitį įgauna ir apskritai visų įmonių reitingų prastėjimas. Sausio mėn. beveik pusės – 47 proc. Lietuvos reitinguojamų įmonių rizika, palyginti su pernai metais, išaugo.
Tam didžiausią įtaką darė keli sektoriai, kuriuose įmonių rizika augo labiausiai – 80 proc. sveikatos paslaugas teikiančių įmonių rizika augo, taip pat švietimo (70 proc.) bei mažmeninės prekybos įmonių (67 proc.) reitingai prastėjo.
„Toliau mažėja įmonių skaičius, kurių reitingai nesikeitė arba gerėjo – dabar jų yra atitinkamai po 25 proc. visų reitinguojamų įmonių, – sako Žilvinas Milerius, „Scorify“ vadovas. – Tai, kad ketvirtis įmonių sugeba gerinti savo rizikos rodiklius, o ketvirtis – išlaiko stabilią savo situaciją, vertinčiau labai pozityviai. Tačiau neramina, kad pernai metų antroje pusėje įmonių, su blogėjančiais reitingais buvo apie trečdalį visų reitinguojamų įmonių, šiai metais šis skaičius tikrai perkops 50 proc. riziką, ir tęsiantis karantinui toliau grėsmingai augs. Labiausiai nuo pandemijos ir antrojo karantino kenčia mažosios įmonės – daugiau nei pusės mažų įmonių (iki 5 darbuotojų) rizika per metus išaugo“.
Tiesa, pasak Ž. Mileriaus, pandemija neaplenkė ir didžiausių verslų – 40 proc. jų rizika išaugo.
Tačiau yra ir teigiamų žinių – palyginti su pernai metais 39 proc. statybos įmonių rizikos reitingai gerėjo. Taip pat mažėjo rizika 30 proc. žemės ūkio įmonių bei 27 proc. paslaugų sektoriaus įmonių.
Kontraversiškas paslaugų sektorius
Nors paslaugų sektoriaus įmonių rizika per metus išaugo nežymiai, tačiau pats sektorius yra ypatingai kontraversiškas – vienos įmonės gyvena ant išlikimo ribos, o kitos reikšmingai augino savo veiklą. Labiausiai paveiktuose smulkesniuose sektoriaus segmentuose – maitinimo ir gėrimų tiekimo, apgyvendinimo paslaugų bei kitų kontaktinių paslaugų teikimo (kirpyklos, grožio salonai) – aukštesnės nei vidutinės rizikos įmonių skaičius palyginti su pernai metų sausio mėn. išaugo bent trečdaliu. Tuo tarpu telekomunikacijų, pašto kurjerių ar administracinės veiklos segmentuose probleminių įmonių sumažėjo iki minimumo, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ paslaugų sektoriaus apžvalga.
Paslaugų sektoriuje šiuo metu 9 proc. įmonių yra vertinamos kaip aukštesnės ir aukščiausios rizikos, palyginti su 6 proc. prieš metu. Tačiau paslaugų sektorius toks skirtingas, kad dalis įmonių sunkiai kapstosi iš pandemijos sukeltų problemų, o kita dalis toliau sėkmingai auga.
20 proc. maisto ir gėrimų teikimo įmonių šiuo metu vertinamos kaip aukštesnės nei vidutinė rizikos (palyginti su 14 proc. pernai sausį).
„Lyginant su kitomis paslaugų veiklomis, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonės jau ir anksčiau buvo aukštesnės rizikos – maitinimo sektoriuje vyrauja nedidelės, iki 10 darbuotojų turinčios įmonės, neturinčios didelių galimybių sukaupti pakankamą finansinę pagalvę sudėtingesniems laikams, – sako Ž. Milerius, – Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad apie 24 proc. maitinimo įstaigų vertinamos mažesnės rizikos – tai reiškia, kad ketvirtadalis sektoriaus įmonių vis dėlto surado būdų išgyventi ir plėsti savo veiklą per pandemiją“.
Maisto ir gėrimų tiekimo sektoriuje sausio mėn. dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo 14 proc. Šiuo metu šiame sektoriuje tebedirba 2700 darbuotojų.
Taip pat nemaža apimtimi augo ir apgyvendinimo veiklomis užsiimančių įmonių rizika – šiuo metu 11 proc. šio sektoriaus įmonių vertinamos kaip aukštesnės rizikos, o sektoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu. Pernai metais tuo pačiu metu aukštesnės nei vidutinės rizikos įmonių šiame sektoriuje buvo perpus mažiau – apie 6 proc.
Trečioje vietoje pagal augančią riziką – kita asmenų aptarnavimo veikla, po kuria veikia įmonės, teikiančios kirpyklų, grožio salonų ar kitas fizinės gerovės paslaugas, drabužių valymo paslaugas. Čia daugiau nei 12 proc. įmonių yra aukštesnės ir aukščiausios rizikos, o sektoriaus darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 7 proc.
„Tačiau duomenys rodo, kad tarp paslaugų sektorių yra ir akivaizdžių laimėtojų, kurių rizika per metus sumažėjo, – sako Ž.Milerius. – Plėtėsi telekomunikacijos paslaugų poreikis ir apimtys, tad šiame sektoriuje šiuo metu daugiau nei 95 proc. įmonių yra vidutinės ar žemos rizikos, o per metus tokių įmonių skaičius tiktai išaugo“.
Taip pat pozityviai keitėsi administracinių ir kitų įmonių aptarnavimo paslaugas (pvz., informacinių paslaugų centrų veikla, administracinių paslaugų teikimas, išieškojimo paslaugos, fasavimo ar pakavimo veikla) teikiančių įmonių situacija – aukštos rizikos reitingus turinčių įmonių skaičius sumažėjo trečdaliu, o 94 proc. įmonių yra vidutinės arba žemos rizikos. Kurjerių ir pasiuntinių tarnybų sektoriaus įmonės taip pat toliau išlaiko žemos rizikos sektoriaus vardą – čia maža arba vidutine rizika išsiskiria 90 proc. įmonių.
Tarp kitų sektorių, kurių situacija gerėjo, yra televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla, taip pat kompiuterių programavimo ir konsultacijų, leidybinės veiklos, reklamos ir rinkos tyrimų įmonės – čia patikimų įmonių skaičius per metus išaugo.
Tačiau „Scorify“ vadovas atkreipia dėmesį, kad pastebi vis augančią verslo priklausomybę nuo valstybės paramos ir šis veiksnys vis labiau iškreipia natūralią įmonių riziką.
Daugėja darbuotojų sveikatos, transporto sektoriuose
Kaip pastebima, taip pat įdomi yra statybų sektoriaus plėtra.
„Darbuotojų skaičius statybų sektoriuje praktiškai nesikeičia visus metus, – sako Ž.Milerius. – Tiesa, sezoninio pakilimo pernai metais nebuvo fiksuota, tačiau sektoriaus įmonių mažėjanti rizika rodo, kad sektorius išlaiko stabilią būklę, ir panašu, kad patiria vis mažiau spaudimo dėl pandemijos reguliavimo priemonių“.
Nepaisant to, kad per metus darbuotojų skaičius įmonėse sumažėjo 1,15 proc., kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius augo. Palyginti su pernai metais, daugiau žmonių įdarbino transporto sektorius – 1 proc. daugiau, taip pat augo sveikatos ir finansų sektorių kuriamų darbo vietų.
„Darbuotojų skaičius transporto sektoriuje buvo lengvai pakritęs pernai metų viduryje, – sako Ž.Milerius. – Metų pabaigoje jis pasiekė iki karantinines apimtus, o dabar jau jas ir viršijo. Nors apie 50 proc. transporto sektoriaus įmonių reitingai yra suprastėję, tačiau augantis darbuotojų skaičius gali šią tendenciją artimiausiu metu ir pakeisti“.
Per metus daugiausiai darbuotojų neteko didmeninės prekybos įmonės – darbuotojų čia sumažėjo 4 proc.
Naujų įmonių kūrimas vėl įgauna pagreitį
Lapkričio ir gruodžio mėn. šiek tiek sustojęs naujų įmonių kūrimo vajus, sausio mėn. vėl atgavo tempus. Per sausio mėn. buvo įkurtos 1374 naujos įmonės – palyginimui per paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutiniškai per mėnesį buvo įkuriama apie 1100 naujų įmonių.
„Sausio mėn. naujų įmonių skaičius viršija ir ikikarantininį rezultatą – pernai metų sausį buvo įkurta 1280 įmonių, – sako „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Be to, panašu, kad jaunoms įmonėms Lietuvoje visai neblogai sekasi. Tarp įmonių, kurių riziką vertiname, apie 15 proc. įmonių nenurodo savo veiklos sektoriaus – tai daugiausiai jaunos įmonės, kurių amžius 12-24 mėnesiai. Tačiau jų kreditingumas gerėja – net du trečdaliai tokių įmonių per pastaruosius 12 mėn. savo kredito riziką sumažino, o jų patikimumas išaugo. Tai reiškia, kad jaunos įmonės ir jų savininkai karantino metu surado sėkmingų verslo nišų, kurios padeda jauniems verslams efektyviai augti nepaisant pandemijos“.
Iš viso 2020 m. lietuviai į kūrė rekordinį skaičių – 13,4 tūkst. – naujų įmonių.
