Prezidentūros teikiami trys pasiūlymai mokesčių ekspertų grupei susieti su atskirais tikslais.
„Teisinga ir stabili mokesčių sistema yra viena iš svarbių gerovės valstybės ramsčių, ir siekiant šio tikslo prezidentas šiandien teikia tris konkrečius pasiūlymus“, – sako Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Pirmas tikslas – mokesčių paskata periodui po pandemijos, skirta atlyginimų spartesniam augimui ir užimtumui. Prezidentūra siūlo mokesčių lengvatą verslui, kuris didina darbo užmokesčio fondą daugiau nei 8 procentais per metus
Antra – mokesčių sistemos teisingumo didinimas ir neteisingų išlygų mažinimas. Tam prezidentūra siūlo nustatyti didesnį gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifą individualiai veiklai – 20 proc. tai pajamų daliai, kuri viršija 35 tūkst. eurų. Taip pat 20 proc. tarifu siūloma apmokestinti dividendus, kapitalo prieaugį ir kitas nereguliarias pajamas.
Mokesčių sistemos stabilumui didinti siūloma atsisakyti galimybės kartu su biudžetu padidinti mokesčius.
Mokesčių ekspertų grupė prie Finansų ministerijos sukurta šiemet sausį, o per vasarį-kovą jai teikiami siūlymai diskusijai, rengiami teisės aktai, vykdoma viešoji konsultacija. Seime sprendimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, balandį-birželį. Buvo skelbta, kad Vyriausybė siekia peržiūrėti visas mokestines lengvatas.
„Mes tikrai esame labai artimame kontakte su Finansų ministerija“, – patikino S. Krėpšta ir pažymėjo, kad Prezidentūros pasiūlymai bus vertinami ekspertų, ir po diskusijų teikiami Seimui.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas abejoja naujos lengvatos nauda, anot jo, tuo gali pasinaudoti stambusis verslas, o smulkusis verslas gauna ir taip daug lengvatų.
Paskata – mažiau pelno mokesčio didinant atlyginimus
Siūloma pelno mokesčio paskata susieta su atlyginimais ir užimtumu – kai darbo užmokesčio fondas auga 8 proc. Iki šiol galioja lengvatos verslui, investuojančiam į technologinį atsinaujinimą, į mokslinius tyrimus, bet ne į žmogiškąjį kapitalą.
Kaip veiktų Prezidentūros siūloma paskata?
Jei darbdavys per metus darbo užmokesčio fondą padidina ne mažiau nei 8 procentais, jis apskaičiuodamas pelno mokestį šias darbo užmokesčio prieaugio sąnaudas galėtų atskaityti papildomus du kartus – iš viso tris kartus. Tai mažintų apmokestinamąjį pelną.
Siūloma tokią lengvatą taikyti penkerius metus ir nustatyti saugiklius, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama, pvz., darbuotojus perkeliant iš vienų įmonių į kitas. Siūloma, kad lengvata galėtų naudotis įmonės, kurios veiklą vykdo bent 2 metus, kurios nėra priskirtos rizikingiems mokesčių mokėtojams, o darbuotojams „paaugusios“ lėšos neviršija ketvirtadalio praėjusių metų atlyginimų sąnaudų. Svarstoma, kad tai neturėtų galioti ir patiems aukščiausiems atlyginimams.
„Atsižvelgiant į popandeminį periodą ir jo sukeltus iššūkius, siūlome mokestinę paskatą, įmonėms, kurios galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jei atlyginimų fondas didėtų daugiau nei 8 proc. lyginant su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu“, – sako S. Krėpšta.
Panaši lengvata egzistuoja Japonijoje, kur nuo 2018 m. balandžio įmonės gali sumažinti pelno mokestį, jei atlyginimai darbuotojams jose didėja virš 3 proc. ribos, o mažoms įmonėms kriterijus dar žemesnis.
Prezidentūra vertina, kad Lietuvoje tai būtų aktualiausia smulkioms ir vidutinėms įmonėms, jos šalyje sumoka didžiąją dalį pelno mokesčio. Ja galėtų naudotis visų sektorių ir dydžių įmonės.
Argumentuojama, kad nedarbo lygis dėl pandemijos išaugo ir šiuo metu registruotas nedarbas siekia 16,4 procento, o pagal statistikų tyrimus – 9 procentus pernai IV ketvirtį.
Fundamentaliai atlyginimų lygis Lietuvoje atsilieka nuo šalies ekonominio progreso. Paaiškinama, kad šalies BVP vienam gyventojui jau siekia 80,4 procento EBPO vidurkio, tuo metu atlyginimai tėra ties maždaug 60 procentų vidurkio. Atlyginimų konvergencija atsiliko nuo visuminio pragyvenimo lygio progreso, tai lemia įsisenėjusias nelygybės ir skurdo problemas. Jei Lietuva būtų augusi subalansuotai, ir atlyginimai ir ekonomika turėtų vytis panašiu tempu.
Ekonominės prognozės rodo, kad atlyginimų augimas, pastaraisiais metais siekęs apie 9 procentus, po pandemijos gerokai prislops ir šiemet prognozuojamas 4,1 proc. augimas, kitąmet – 4,5 proc., o dar po metų – 5 proc., rodo Finansų ministerijos projekcijos.
8 procentų atlyginimų augimai Lietuvai leistų toliau vytis išsivysčiusių valstybių atlyginimus. O didesni atlyginimai lemtų ir didesnį biudžetą, didesnį perskirstymą.
Individualiai veiklai virš 35 tūkst. eurų siūlo 20 proc. GPM
Šiuo metu maksimalus GPM tarifas individualiai veiklai siekia 15 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Prezidentūra siūlo pajamų dalį, viršijančią 35 tūkst. eurų per metus, apmokestinti 20 proc. tarifu, koks yra taikomas darbo santykiams. Tokiu būdu siekiama mažinti mokestinių tarifų skirtumus tarp skirtingų pajamų rūšių.
Pakeitimas paliestų maždaug 2,9 tūkstančio asmenų, kurie iš individualios veiklos uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų pajamų per metus. Daugiausia tokių asmenų yra teisinėje veikloje, taip pat kompiuterių programavimo, konsultacinėje veikoje.
„Turime keletą veiklos formų, pagal kurias žmonės gali gauti pajamas. Yra keturios esminės veiklos formos, ir be abejo darbo santykiai yra stambiausia dalis, kuriai taikomas 20 proc. GPM tarifas. Kai tuo tarpu asmenys, gaunantys pajamas iš dividendų, kapitalo prieaugio, ar individualios veiklos, jie moka 15 proc. tarifą“, – sako S. Krėpšta.
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad esami mokesčių netolygumai sudaro sąlygas imtis vadinamojo arbitražo – rinktis tą veiklos formą, kuri palankiausia mokesčių prasme.
Pavyzdžiui, darbo santykiams taikomas 20 proc. GPM, tačiau dėl lengvatos – vadinamojo neapmokestinamojo pajamų dydžio – efektyvus tarifas tokią riba pasiekia tik ties maždaug 32 tūkst. eurų per metus.
Siūloma 20 proc. taikyti ne tik individualiai veiklai, tačiau tokie patys tarifai, planuojama, turėtų būti taikomi ir pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendams, kitoms nereguliaraus pobūdžio pajamoms.
„Žvelgiant tolyn, neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas leidžia augant ekonomikai mažinti darbo santykių apmokestinimą“, – pastebėjo S. Krėpšta.
Jis patikino, kad mokesčiai nesikeistų „absoliučiai niekam, kas uždirba mažas pajamų sumas“, tik tiems, kas uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus.
Nori bent pusmečio pasiruošti naujiems mokesčiams
Prezidentūros atstovai paaiškina, kad priimant mokesčius kartu su biudžetu, metų pabaigoje, lieka labai mažas terminas rinkoje prie pakeitimų prisitaikyti, nauja mokestinė našta užgriūna netikėtai. Paprastai biudžetas priimamas metų pabaigoje.
Todėl siūloma atsisakyti tokios galimybės mokesčius padidinti kartu su biudžetu. Tačiau siūloma palikti galimybę mokesčius sumažinti.
„Prezidentas siūlo užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą ir siūlo įtvirtinti įstatymuose nuostatą, kuri užkirstų kelią didinti mokesčius greičiau nei per 6 mėnesius“, – kalba S. Krėpšta.
Skaičiuojama, kad per dešimt metų iki 2019-ųjų su biudžetu mokesčiai buvo padidinti daugiau nei 50 kartų, o mažinti – mažiau nei 30 kartų.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse įprastas ilgesnis nei 150 dienų, arba 5-6 mėnesių terminas nuo mokesčių paskelbimo, iki jų įsigaliojimo, o dažnai jis būna dar ilgesnis.
Majauskas abejoja pelno mokesčio lengvata
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sureagavo į prezidento siūlymą taikyti naują lengvatą ragindamas to nedaryti.
„Prezidento komanda pateikė siūlymą įteisinti dar vieną pelno mokesčio lengvatą. Mano rekomendacija būtų to nedaryti. Dėl mažo standartinio pelno mokesčio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra apie 6 proc., reikšmingai mažesnis nei vidutinis ES. Standartinis tarifas 15 proc. ir yra penktas mažiausias ES“, – paaiškina M. Majauskas.
Anot jo, smulkios įmonės apskritai naudojasi 5 proc. tarifu, įvairiomis lengvatomis, pvz. vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, yra lengvatos kinui, bankams.
Seimo narys argumentuoja, kad pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui, bankų.
„Jei analizuotume dešimt didžiausių pelno mokesčio mokėtojų, bankų įmokos sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius ir praėjus vos metams siūlome sumažinti. Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju. Lietuvos atveju, pvz., didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija“, – pastebi M. Majauskas.
Jis siūlo nepamiršti ir neigiamo fiskalinio efekto valstybės biudžetui, tokia lengvata reikštų dešimtis milijonų, o gal ir daugiau netektų biudžeto pajamų.
„Todėl dar kartelį būčiau atsargus su pelno mokesčio lengvatomis“, – sako M. Majauskas.
Anksčiau M. Majauskas taip pat yra siūlęs didinti apmokestinimą individualia veikla besiverčiantiems notarams, antstoliams ar advokatams.
Lisauskas nebenori gruodžio 28-os dienos mokesčių pakeitimų
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas vertina, kad visi trys pasiūlymai būtų naudingi, o labiausiai – didesni mokesčiai daug uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams, ir ilgesnis terminas iki naujų mokesčių įsigaliojimo.
„Verta pažymėti, kad ne tik mokesčių mokėtojams, bet ir mokesčių administratoriui tie gruodžio 28 dienos pakeitimai sukuria milžiniškų įtampų ir problemų, nes reikia poįstatyminių aktų, visokiausių formų, IT sprendimų ir t.t. Tiesiog taip negalima daryti. Būtų labai gerai, jei toks pakeitimas būtų priimtas“, – pritarė mokesčių ekspertas.
Jis teigia, kad ir GPM suvienodinimas tarp darbo santykių ir individualios veiklos yra teisinga kryptis.
Jis palaikytų ir mokesčių lengvatą darbdaviams, investuojantiems į žmogiškąjį kapitalą.
„Kalbant apie šią japonišką lengvatą, pelno mokesčio įstatyme dabar yra lengvatos veikiančios panašiu principu: tai investicinio projekto lengvata, tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvata. Tai lengvata, skatinanti darbdavius reikšmingai investuoti į darbuotojus, į jų darbo užmokesti, iš principo galėtų būti įgyvendinama. Svarbu, kokie bus sudėti saugikliai, kad pasiektume tikslą, kurio siekiame, o ne suklystume“, – sako K. Lisauskas.
Jo vertinimu, svarbiausi pakeitimai būtų ilgesnis terminas mokesčių įsigaliojimui, ir teisingesnis individualios veiklos apmokestinimas.
