„Mes esame įsikūrę Kaišiadorių rajone, tikrai ne viename iš didžiųjų Lietuvos miestų. Pagrinde mūsų klientai visada yra iš Kauno ir Vilniaus, tai karantino metu, deja, jie jau atvykti pas mus negali, būtent kalbant apie judėjimo ribojimus“, – teigia „Atokampis Boutique SPA & Resort“ rinkodaros vadovė Ieva Piraitienė.

„Situacija tikrai nėra gera, mums nors ir leista dirbti, teikti apgyvendinimo paslaugas, tačiau žmonėms uždrausta atvykti. Ir jeigu sodybos yra rajonuose, miškuose, prie ežerų, o žmonės atvyksta iš miestų, jie tiesiog atvykti negali. Kol mes negalime priimti klientų, neturime jokių pajamų“, – tikina Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

Nežinioje gyvenantys klientai, laukiantys galimybės nuvykti į už miesto įsikūrusias ar kitose savivaldybėse esančias sodybas, priversti keisti rezervacijų datas. Tai lemia neužtikrintumą ir krentančius naujų rezervacijų skaičius. Tokia situacija smarkiai pakoregavo ir rezervacijų atšaukimo sąlygas – verslininkai teigia imsiantys lanksčiau žiūrėti į klientų poreikius.

„Nuo tos gruodžio 16, kai prasidėjo visi tie ribojimai, žmonės pradėjo perkėlinėti. Dėl to yra ganėtinai ilga eilė, žinoma, yra ir tų naujų užsakymų, nes žmonės matydami, kad yra didelis užimtumas, planuodamiesi užsisakinėja. Šiai dienai, taip, yra žmonių, mes jų turime, bet ne kiekvieną dieną ir ne visus tris namelius“, – teigia I. Piraitienė.

Kaimo vietovėse įsikūrę apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslai įsitikinę, kad judėjimo ribojimų atlaisvinimas tikrai žymiai pagerintų situaciją, o jų laukia ir šeimos, nekantraujančios ramiai pailsėti gamtoje.

„Tų sodybų, kurios priima šeimas ramiam poilsiui, atskiruose nameliuose, su atskiromis virtuvėlėmis, su atskiromis pirtelėmis, tai jų situacija pagerėtų žymiai, nes turi daug užklausų žmonės, kurie nori atvažiuoti ir skambina, klausia, kada bus galima, laukia tiesiog to momento. Manome, kad savaitgaliais tikrai būsime užpildyti, jei žmonės galės atvykti“, – sako A. Vaitkuvienė.

O štai viešbučių verslo atstovė sako, kad kur kas didesnė bėda – ribojimai atlikti grožio ir SPA paslaugas. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, judėjimo ribojimai viešbučiams situaciją netgi palengvina.

„Verslui nebebuvo prasmės be paslaugų dirbti, nes, žinot, nieko nėra baisiau, kai užimtas koks 1 ar 3, ar 4 kambariai, nes tada reikia ir maitinimą organizuoti. Tai aš manau, kad mes nejautėme didelio klientų stygiaus, nes jų vis tiek nebūtų buvę“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Atokampis Boutique SPA & Resort“ taip pat teikia ir privačias, skirtas tik dviems asmenims, SPA paslaugas, tad šis ribojimas tarsi dvigubas kirtis, mat klientai neretai atvyksta ne tik pailsėti atokioje gamtoje, bet ir pasimėgauti įvairiomis SPA paslaugomis.

„Mes negalime teikti tų paslaugų, tai jeigu taip atsigręšime atgal, tai maždaug metai laiko tas SPA centras neveikia, nepaisant kelių mėnesių. Tai šitoje vietoje mes turime labai didelį netekimą“, – teigia I. Piraitienė.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė sutinka, kad ne tik grožio ir SPA paslaugų atlaisvinimas prisidėtų prie verslų atsigavimo, bet įtaką kai kuriems viešbučiams turėtų ir judėjimo ribojimų atsisakymas. Pavyzdžiui, padidėtų klientų srautas viešbučiuose prie jūros. Tačiau ji pirmiausia pasisako už galimybę atlikti grožio ir SPA paslaugas.

„Manyčiau, pavasarėjant būtų judėjimas link jūros. Žmonės važiuotų pakeisti aplinką, pasivaikščiotų. Birštone ir Druskininkuose tikrai nematau didelės prasmės atidaryti, nes be paslaugų žmonėms tikrai nelabai yra prasmės. Prie jūros gal šiek tiek vyktų judėjimas, bet vėlgi, būtų labai didelė problema, jei leistų paslaugas ir neleistų judėjimo“, – Evalda Šiškauskienė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė karantino atlaisvinimo planui. Plačiau galima skaityti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)