„Iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių šiuo metu neveikia 5 tūkst. įmonių, tai koks ketvirtadalis. Šis labiau neatvėrimo planas kalba apie tą ketvirtadalį įmonių, kurios neveikia. Jeigu žiūrėti epidemiologinę situaciją 75 proc. veikiančių prekybos įmonių tai situacija gera – ten nevyksta užsikrėtimai, nefiksuojama židinių, nenustatyta užsikrėtimo atvejų pirkėjas-pirkėjas ar pirkėjas-darbuotojas. Darbuotojai atsineša iš šeimų ar darželio užkrėtimus, kažkokiu kitu būdu. tie visi atvejai prekyboje neišplinta. dėl to remdamiesi 75 proc. veikiančių įmonių pavyzdžiu teigiama, kad prekyba yra saugi veikla. Prekybos vieta yra saugi vieta apsipirkti dėl trumpo kontakto, dėl milžiniškos dezinfekcijos, ji per ventiliacijos, atitvarų, kaukių dėvėjimo, dėl visų šių priemonių epidemiologiniai židiniai nevyksta.
Turint tai omenyje, matome šį atvėrimo planą, kuris iš esmės yra ne atvėrimo planas. Pagrįstai galėjome tikėtis, kuomet buvo tik scenarijai A, B, C, D ir būtent C scenarijuje buvo prekybos atvėrimas, tikėjomės, kad į tą C sutilps visos prekybos atvėrimas. Dabar prekybos, kuri yra prekybos centruose atvėrimas, jau nusikelia į A scenarijų, kur visiškas atlaisvinimas“, – posėdyje kalbėjo R. Vainienė.
Ji pridūrė, kad parduotuvės turinčios įėjimą iš lauko sudaro maždaug 20 proc. prekybos srauto. 80 proc. srauto yra prekybos centruose
„Įmonės paramos negauna. Yra įmonių, kurios apskritai jokios paramos negavusios. Kalbu ramiai ir mandagiai, bet čia turbūt jau pro ašaras tas kalbėjimas. situacija yra tragiška. Elektroninė prekyba nei kiek nekompensuoja. Labai prašau tuos atvėrimus, kur neatskiras įėjimas iš lauko, nukelti kur 200-500 atvejų 100 tūkst. gyventojų arčiau. Tas atvėrimas gali niekada neateiti. Juk turime kažkaip išmokti gyventi su padidintais saugos reikalavimais. Sako 20 ar 50 kv. metrų žmogui padaryti, kad būtų mažiau žmonių, bet leiskite joms bent kvėpuoti. dabar įmonėse atsargų prikaupta už šimtus milijonų eurų negali realizuoti“, – kalbėjo R. Vainienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad planą bus galima koreguoti priklausomai nuo to, kokia bus situacija. Tačiau pirmuoju atlaisvinimu atsidaryti visoms parduotuvėms iš karto leidžiama nebus.
„Viskas bus peržiūrima. Gali būti peržiūrėjimas ir į kitą pusę, tai Duok Dieve, kad jo nereikėtų. Todėl šiandien aš manau, kad mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pasižiūrėti, kaip mums seksis. Tai pagrindinis uždavinys. Jeigu mums seksis visiems gerai, bendromis pastangomis, tada mes galėsime kalbėti apie tai kiek kažkokie laiko taškai galėtų būti pastumti vienur ar kitur. Kol kas kalbėti apie tai didelio pagrindo aš nematau“, – teigė I. Šimonytė.
„Mes tikrai girdime tą prekybininkų rūpestį ir reaguojame. Šiandien jau planuojame priimti tam tikrus sprendimus, kurie leis pasižiūrėti, kaip mums sekasi jau sugrąžinus dalį prekybininkų į veiklą. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog C scenarijaus dalyse taip pat yra numatytas galimas plotų didinimas. Tai kadangi mes kiekvieną savaitę peržiūrėsime šį planą, atsižvelgiant į situaciją, tai jis yra gyvas organizmas“, – pridūrė A. Armonaitė.
Vyriausybė sprendžia, kad nuo pirmadienio galės veikti parduotuvės, kioskai ir paviljonai (išskyrus kioskus ir paviljonus, esančius turgavietėse), vykdantys veiklą patalpose, kurių bendras prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurie turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai. Papildomai draudimas veikti nebebus taikomas gėlių parduotuvėms turgavietėse ar prekybos centruose – jos galės veikti kartu su maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių prekyvietėmis ir vaistinėmis.
Bus leidžiama ne maisto prekių prekyba lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių. Nutarimu siūloma leisti išnešiojamąją prekybą – ne prekybos patalpose sudaromoms sutartims. Atidaromos parduotuvės turės užtikrinti vienam klientui 20 kvadratinių metrų ploto, arba aptarnauti tik vieną klientą.
