Kaip sakė vienas projekto autorių Tomas Tomilinas, dabartinis prastovų subsidijavimo paramos modelis skatina ekonomiką nedirbti.
„Pernai tą problemą matėme ir todėl buvo sukurtas vadinamasis „poprastovinės“ paramos modelis. Daugiau nei 30 tūkst. įmonių juo pasinaudojo, tam išleista 611 mln. eurų“, – sakė jis.
„Delfi“ primena, kad po prastovų įmonėms mokėtos subsidijos susilaukė Seimo Audito komiteto dėmesio. Paaiškėjo, kad parama buvo dalyta įmonėms, kurios nebūtinai patyrė sunkumų, o Užimtumo tarnyba nustatė piktnaudžiavimo atvejų. Plačiau apie tai galima skaityti čia.
Opozicijos parengtame projekte siūloma, kad darbdaviams, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl Covid-19, sąrašą, būtų skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, o šios subsidijos mokėjimas vyktų iki 4 mėnesių.
Pirmąjį ir antrąjį mėnesius siūloma mokėti 70 proc. nuo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimalios mėnesinės algos dydį, o trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesius – 30 proc. nuo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei MMA.
„Šios priemonės naudojimas būtų susietas su konkrečiais įsipareigojimais išlaikyti darbo vietas, subsidijavimas būtų intensyvesnis smulkioms įmonėms bei įmonėms, atitinkančioms žaliojo kurso bei aukštos pridėtinės vertės plėtros kursą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad darbdaviams, kurie yra įtraukti į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, galėtų būti mokama atitinkamai 70 ir 30 proc., bet apribojant iki 1,5 MMA.
„Pakeitimai padės užtikrinti nuoseklų nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių (apie 70 tūkst.) grįžimą į ekonomiką bei darbuotojų, šiuo metu esančių prastovose (apie 120 tūkst.) grįžimą į darbą“, – teigia autoriai.
Taiso spragą
T. Tomilinas dar sakė, kad pataisomis norima ištaisyti viešojoje erdvėje skambėjusią įstatymo klaidą, kai dėl formalumo 10 tūkst. verslo liudijimu turėtojų neteko galimybės gauti išmokos savarankiškai dirbantiems, nes jų veikla vykdoma dienomis, o ne mėnesiais.
Pavyzdžiui, „Delfi“ rašė apie situacija, kai kirpėja ar turgaus pardavėja negavo 260 eurų paramos, nes karantino paskelbimo dieną neturėjo verslo liudijimo. Projekto autoriai siūlo atsisakyti šio reikalavimo.
Įstatyme liktų reikalavimas, kad 260 eurų išmokos prašantis asmuo turi būti dirbęs 3 iš 12 mėnesių iki karantino paskelbimo.
Projekte dar siūloma atlyginti profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų testavimo, vykdomo COVID-19 ligai nustatyti, išlaidas ir pratęsti darbo paieškos išmokos mokėjimą iki 2021 metų rugsėjo 30 dienos.
Kainos nenurodo
Aiškinamajame rašte teigiama, kad daugelis siūlomų priemonių yra trumpalaikės ir fiskalinių įsipareigojimų neturi.
„Vienkartinėms ekonomikos gaivinimo priemonėms turi būti naudojamos skolintos lėšos. Tikslų lėšų poreikį nustatys Finansų ministerija, kai Vyriausybė pateiks Seimui patikslintą 2021 metų biudžeto projektą“, – rašoma dokumente.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Seimo narys Linas Kukuraitis sakė, kad dabar siūlomas modelis yra kuklesnis, nei galiojęs pernai.
„Tačiau matome didelį poreikį remti iš prastovų išeinantį verslą“, – sakė jis.
Savo ruožtu Seimo narys Lukas Savickas pabrėžė, kad kaip ir pernai žaliosios ir aukštos pridėtinės vertės įmonės būtų remiamos papildomai.
„2020 metų lapkritį publikuotoje EBPO Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rekomenduojama toliau teikti laikiną paramą namų ūkiams ir įmonėms, padedant perskirstyti išteklius gyvybingoms įmonėms“, – pridūrė jis.
L. Savickas dar pastebėjo, kad didelė dalis Užimtumo įstatyme numatytų su pandemijos pasekmių valdymu susijusių priemonių yra baigusios galioti 2020 metų gruodžio 31 dieną.
Projektą taip pat palaiko Seimo nariai Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Laima Mogeniėnė, Jonas Jarutis ir Rimantė Šalaševičiūtė.
