Eiles mažino keldami įkainius
Dauguma gyventojų jau tik su nostalgija gali prisiminti laikus, kai mokesčius už komunalines paslaugas galėjo susimokėti ne tik pašte, bet ir bankuose. Tačiau nutįsusios eilės nedžiugino nė vienos finansinės institucijos, tad komerciniai bankai dar prieš dvejus metus po truputį ėmė kelti aptarnavimo įkainius, kurie nuo 0,5 lito išaugo beveik iki 3 litų už kiekvieną sąskaitą.
Tuomet finansinių įstaigų atstovai teisinosi, kad įmokų iš gyventojų priėmimas yra nuostolingas, o bankai, diegdami naujausias technologijas, yra priversti didinti įkainius.
Tiesa, piliečiams pasiūlyta nemokama alternatyva - atsiskaitymas internetu, tačiau toks malonumas prieinamas toli gražu ne visiems gyventojams. Tad nenuostabu, kad dauguma vartotojų sugužėjo į pašto skyrius, kur paskutinėmis mėnesio dienomis nėra net kur nosies įkišti.
Kaip jau rašėme, nuo šių metų pradžios “Lietuvos paštas” pakeitė aptarnavimo tarifo skaičiavimo tvarką ir nustatė vienodą mokestį - 0,85 Lt už įmoką. Šią mokesčių naštą sutiko prisiimti ne visos komunalinės įstaigos, dalis kurių atsisakė pašto paslaugų.
Sutarties su “Lietuvos paštu” nepasirašiusios Savivaldybės įmonės “Kauno vandenys” vadovai pareiškė, kad sutikus su pašto sąlygomis, tektų kelti tarifus už vandenį bei kitas paslaugas. Neva tokią teisę paslaugų teikėjams suteikia dar 1995 metais priimtos Atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas taisyklės, kurias patvirtino šiuo metu jau nebeegzistuojanti Statybos ir urbanistikos ministerija.
Viena paslauga - du mokesčiai?
Tačiau minėtos taisyklės nurodo, kad įmokų priėmimo mokesčio gyventojams mokėti nereikia - “jį apmoka paslaugų ir produkcijos tiekėjai”. Be to, Savivaldybėms net yra rekomenduota, kad gyventojai už komunalines ir ryšių paslaugas “pagal atsiskaitymo knygelę ir sąskaitą pasirinktinai galėtų sumokėti vienoje įmokas priimančioje įstaigoje”.
Taigi teisės aktai lyg ir numato, kad vartotojams nėra reikalo blaškytis po kelis bankus ir net mokėti jiems papildomus mokesčius, tačiau tenka pripažinti, kad minėtas Vyriausybės nutarimas priimtas tuomet, kai dauguma bankų ir komunalinių bendrovių buvo valstybinės įstaigos. O pasikeitus statusui, keičiasi ir santykiai su privačiais klientais.
Tačiau yra ir dar vienas “bet”. Komunalinės įmonės skelbiasi mokančios bankams, kad šie priimtų mokesčius iš jų vartotojų, tačiau pastariesiems už kiekvieną sąskaitą tenka pakloti dar 1-2 litus.
“Kauno vandenų” Abonentų skyriaus vadovė Elena Švažienė teigė, kad įmonė yra sudariusi sutartis su dauguma šalies komercinių bankų.
“Bendrovė kas mėnesį sumoka bankams už tai, kad jie aptarnauja mūsų vartotojus, tačiau iš gyventojų dar imamas papildomas mokestis”, - stebėjosi tokia tvarka Savivaldybės įmonės atstovė.
Ar bankai pagrįstai ima dvigubą mokestį už tą pačią paslaugą? To paklausėme komercinius bankus kontroliuojančio Lietuvos banko specialistų, kurių atsakymai nepaguodė: “Lietuvos bankas nesikiša į komercinių bankų ir jų klientų santykius. Tai yra tik šių dviejų šalių reikalas”.
Pervedimas kainuoja brangiai
Komercinių bankų atstovai kategoriškai nenorėjo sutikti, kad už tą pačią paslaugą imami mokesčiai ir iš komunalinių įmonių, ir gyventojų.
“Hansabanko” komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė aiškino, jog komunalinės įmonės, tarp jų ir “Kauno vandenys”, bankui pagal sutartis moka už papildomai teikiamą informaciją: vartotojų asmens duomenis, sąskaitos numerius, skaitiklių duomenis ir t.t.
“Tokios informacijos rinkimas bei apdorojimas ir yra apmokestintas tam tikru mokesčiu, į kurį nėra įskaičiuojamas gyventojų aptarnavimas banke”, - teigė “Hansabanko” atstovė.
Ji pabrėžė, kad komunalinės įmonės ir vartotojai bankui moka už skirtingas paslaugas.
“Gyventojams įmokos dydis yra apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kiek tokia paslauga kainuoja bankui, kuriam tenka išlaikyti darbuotojus, mokėti už grynųjų pinigų inkasavimą, gabenimą, apsaugą ir kt. Todėl mes skatiname fizinius asmenis naudotis elektronine bankininkystės sistema. Gyventojams nėra būtina įsivesti interneto namuose - tereikia ateiti iki banko poskyrio, kur jie galės pasinaudoti terminalais ir nemokamai sumokėti mokesčius”, - teigė Ž.Lukšytė, pridūrusi, kad jau 61 proc. banko klientų naudojasi elektroninės bankininkystės sistema.
Ūkio banko Produktų plėtros departamento direktorė Balanda Bradulskienė taip pat tvirtino, jog komunalinės įmonės padengia tik dalį sąnaudų, susijusių su mokesčių mokėjimu.
“Bendrovė “Kauno vandenys” su mūsų banku yra pasirašiusi sutartį, pagal kurią kompensuoja dalį įmokų, kurias gyventojai turi padengti mokėdami komunalinius mokesčius. Vienas grynųjų pinigų pervedimas bankui kainuoja 1,5 lito. Apie 50 ct sumoka komunalinė įmonė, tad litą reikia susimokėti patiems vartotojams”, - sakė B.Bradulskienė.
Ūkio banko klientams taip pat siūloma nemokamai susimokėti mokesčius pasinaudojus elektroninės bankininkystės sistema.
Dauguma komercinių bankų planuoja artimiausiu metu su “Kauno vandenimis” pasirašyti tiesioginio debeto sutartis. Tuomet gyventojams pageidaujant nuo jų sąskaitų mokesčiai bus nuskaičiuoti nemokamai.
Reikia aiškumo
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas pripažino, kad reikia įstatymuose aiškiai numatyti, kas turėtų mokėti bankams už gyventojų komunalinius atsiskaitymus.
“Manau, kad už mokesčių surinkimą turėtų būti atsakingos pačios komunalinės įmonės. Bankai, kaip tarpininkai, taip pat turėtų gauti užmokestį, tačiau tuo turėtų pasirūpinti komunalininkai”, - svarstė Seimo narys.
“Šį klausimą būtina aptarti ir diskutuoti ir su bankais, ir komunalinėmis įmonėmis, ir Finansų ministerija bei Seimu. Manau, kad iškilusias problemas būtų galima sutvarkyti peržiūrėjus teisinę bazę, nes pensininkams iš tiesų tampa itin sudėtinga atsiskaityti su komunalininkais. Palikti banke po du ir daugiau litus gali ne kiekvienas”, - teigė J.Lionginas.
Seime jau yra užregistruota pataisa dėl bankų surenkamų mokesčių į šalies biudžetą.
“Valstybė turėtų bankams sumokėti už tai, kad jie renka mokesčius į biudžetą. Tačiau kai kuriose pasaulio šalyse yra skelbiami mokesčių surinkimo konkursai, o juos laimėję bankai turi teisę kelias dienas laikyti savo sąskaitose dalį šalies biudžeto lėšų. Bankai už tai yra įsipareigoję nemokamai aptarnauti gyventojus, mokančius mokesčius į valstybės biudžetą”, - aiškino J.Lionginas, kurio nuomone, svarstant šį klausimą Seime, būtų galima aptarti ir komunalinių mokesčių surinkimo problemas.
