Įžvelgia neteisybę

Pakruojo dvaras nuo lapkričio, kada buvo paskelbtas antrasis karantinas – uždarytas, tačiau jame tebestovi taip ir neatidaryta šviesos skulptūrų ekspozicija.

Pakruojo dvaro savininkas G. Klimkevičius sako, kad tai – beveik 2 mln. Eur pareikalavęs kūrinys, kurio iki šiol lankytojai taip ir neišvydo dėl jiems neleistos vykdyti veiklos.

„Veiklos vykdyti negalime, bet tikriausiai turėtume tiesiog persivadinti į Pakruojo parką, kad ji būtų įmanoma, – juokavo jis. – Tačiau tai – nėra tinkamas kelias. Mums turi būti oficialiai leidžiama priimti lankytojus kaip į renginį“, – sakė jis.

Vadovo teigimu, jeigu veiklą jau leidžiama vykdyti slidinėjimo centrams, atvirų kultūrinių vietų lankymas, tokių, kaip parkai, zoologijos sodai ir kt., taip pat neturėtų būti uždraustas.

„Tuo labiau, kad veiklą gali vykdyti tokie parkai, kaip Grūto ar Europos parkai“, – lygino jis ir teigė, kad, šiuo atveju, didelio skirtumo ir nebūtų.

„Juk slidinėjimo trasose kontakto išvengti yra net sudėtingiau, nei, pavyzdžiui, stacioanariai įrengtame teminiame parke, kur turint infrastruktūrą galima griežtai reguliuoti žmonių kiekį, atstumus, užtikrinti net daugiau nei reikalaujama ploto vienam asmeniui ir nesunkiai įgyventi Operacijų vadovo reikalavimus: bilietai įsigyjami iš anksto, ribojamas lankytojų skaičius, užtikrinami būtini atstumai“, – vardijo vadovas.

„Klausimas, o kodėl laikantis privalomų saugumo reikalavimų negalėtų veikti įmonės teikiančios paslaugas lauke, pavyzdžiui, teminiai parkai, zoologijos sodai, dvarai ir pan.?

Juk dauguma šia veikla užsiimančių organizacijų turėdamos puikią infrastruktūrą pritaikytą saugiai veiklai šiandien yra komos būsenoje, kurioms prikelti trūksta tik atitinkamų institucijų dėmesio ir gilesnės šios veiklos analizės“, – svarstė jis.

G. Klimkevičius aiškino, kad dėl leidimo vykdyti veiklą jis kreipėsi tiek į Vidaus reikalų, tiek į Kultūros, tiek į Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukė.

„Bent maža dalimi atgaivintas kultūrinis gyvenimas nėra mažiau svarbus nei nauja šukuosena.

Neabejoju, kad žmonėms reikia mūsų siūlomos šviesos, grožio, kultūrinio ir emocinio palaikymo, kuris suteiks optimizmo šiomis dar vis niūriomis dienomis, kai draudžiama išvykti už savo savivaldybės ribų“, – teigė jis ir aiškino, kad dėl esamų apribojimų ir draudimo išvykti į kitas savivaldybes, dvarą galėtų aplankyti vietiniai rajono gyventojai.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas teigė, kad vaikščiojimas po parką ar dvarą šiandien nėra draudžiamas, tačiau yra draudžiami dideli susibūrimai.

„Manau, kad didesni atlaisvinimai anksčiau ar vėliau turėtų atsirasti. Svarbu, kad visuomenė čia būtų sąmoninga ir neišaugintų sergamumo“, – sakė jis.

Parengė siūlymus

„Delfi“ komentaro dėl veiklos atlaisvinimo kreipėsi į Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas.

Jos atstovai teigė pirmiausia norintys patikslinti, kad dėl pandeminės situacijos organizuoti renginių šiuo metu apskritai nėra leidžiama nei viename parke, dvare ar kt. vietose.

„Be abejo, esame parengę savo siūlymus, kaip, sergamumo rodikliams judant pozityvia linkme, būtų galima atlaisvinti karantino suvaržymo priemones ir pamažu pradėti grįžti prie normalaus gyvenimo.

Apie įvairių kultūrinių veiklų atnaujinimą nuolat diskutuojame tiek su sveikatos sistemos ekspertais, tiek su kultūros lauko dalyviais“, – atsakymą pateikė Kultūros ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai vėliau pateikę komentarą teigė, kad laipsniško taikomų karantino režimo ribojimų keitimo plane, kurį trečiadienį patvirtino Vyriausybė, numatyta, Pakruojo dvaras galėtų veikti remiantis numatytu scenarijumi, kai 100 tūkst. gyventojų bus nustatoma 150-200 atvejų.

„Tokiu atveju bus leidžiamas muziejų, galerijų ir kitų ekspozicijų erdvių lankymas užtikrinant grupavimąsi – 2 asmenys arba šeima. Jei veikla vykdoma uždaroje erdvėje, užtikrinamas ne mažesnis kaip 20 kv. m. vienam žmogui. Ribojimai tarp savivaldybių išlieka. Karantino atlaisvinimo klausimai kiekvieną savaitę svarstomi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) ir Vyriausybės posėdžiuose“, – teigė ministerija.