Sinkevičius: nacionalinis palengvinimas yra rizikingesnis

Vertindamas Vyriausybės siūlymus verslui atlaisvinti sąlygas ne savivaldybių, o nacionaliniu lygiu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šis žingsnis yra rizikingesnis. Todėl, jo nuomone, teisingiau būtų atlikti eksperimentą keliose savivaldybėse ir jose stebėti situaciją.

„Nacionalinis palengvinimas yra rizikingesnis, nes kai grožio salonai, įvairios paslaugos ir smulkusis verslas pradės veikti nacionaliniu mastu, rizikos išauga ne keturiose savivaldybėse, bet per visą Lietuvą.

Toks eksperimentas būtų prasmingesnis, ir iš jo daugiau sužinotume. Teiginys, kad atidarysime Birštone kirpyklą ir visi iš Vilniaus ir Kauno lėksime į Birštoną apsikirpti, yra visiškai hipotetinis, nes nedingsta eismo arba judėjimo tarp savivaldybių kontrolė. Jeigu negyveni Birštone ir ten neturi jokio nekilnojamojo turto, jokio pagrindo ten nuvažiuoti apsikirpti neturėsi. Tas argumentas, kad gali būti netikėtas antplūdis man neatrodo pagrįstas. (...) Manau, kad tai rezervuotas ir saugus kelias. Kita vertus, jei savivaldybė kalba, kad dalis verslo pralaisvės nacionaliniu mastu, gal ta savaitė jau nieko nebekeičia“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo M. Sinkevičius.

Anot pašnekovo, eksperimento kelias su keliomis savivaldybėmis būtų buvęs teisingesnis: „Keliose mažose savivaldybėse eksperimentuojame, atlaisvindami socialinį ir ekonominį gyvenimą. Akylai stebime situaciją – ar keičiasi, sergamumo rodikliai auga, atsiranda židinių, kaip tas atlaisvinimas turi įtakos sergamumo rodikliams. Jeigu matome, kad viskas blogėja, ir susirgimų šuolį, akivaizdu – tuomet konstatuojame, kad eksperimentas nepavyko, net tose teritorijose, kur sergamumas sąlyginai mažas, eksperimentuoti atlaisvinant negalime, nes tai konvertuojasi į fiasko ir išaugusį susirgimų skaičių.“

Mindaugas Sinkevičius

Gali atsirasti problemų su darbuotojų testavimu

Jei Vyriausybė trečiadienį nuspręs nuo kitos savaitės atlaisvinti sąlygas verslui visoje Lietuvoje, numatyta kas savaitę testuoti darbuotojus įmonėse. LSA vadovas sako, kad ir čia gali kilti problemų.

„Atsiras klausimų, kokiais intervalais turėtų vykti testavimas, natūralu, kad iškils klausimų ir dėl testų įsigijimo. Atsiranda Darbo Kodekse net ir neaptartų situacijų (...), koks yra pagrindas, jeigu kažką nustatai, ar darbuotojas turi kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbingumo, ar į prastovas. Nežinau, komplikuotas kelias.

Kita vertus, jei verslas apie tai kalba, situacija yra pakankamai desperatiška, verslas eina su savo siūlymais, ką galėtų padaryti iš savo pusės – nuo atskirų įėjimų, maksimalaus saugumo, klientų skaičiaus, patalpos iki testavimo“, – pažymi jis.

Neplaniniai policijos patikrinimai įmonėse, jo nuomone, yra veiksmingesnis dalykas: „Tas pats kaip ir su patekimu į savivaldybes – jaunesni žmonės yra išmanūs, naudojasi įvairiomis programėlėmis, kurios parodo, ar policija stovi, jei norisi pagudrauti ir prisidaryti sau žalos ir nemažos baudos. Yra būdų bandyti apeiti sistemą, susiplanuoti kitaip maršrutus ir pan. Tai neplaninis policijos darbas tiek keliuose, tiek kitur, manau, yra veiksmingas.“

Didžiosios pramonės įmonės baiminasi atlaisvinimų

Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė pažymi, kad dalis verslininkų dar palauks ribojimų atlaisvinimų, tačiau didžioji dalis yra nusiminę, linkę atsidaryti ir leisti savo gyventojams naudotis paslaugomis, kurie yra išsiilgę grožio procedūrų.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška džiaugiasi, kad Šiauliai šiandien neviršija vidutinio sergamumo lygio ir iš didžiausių miestų ten situacija yra geriausia. Vis dėlto, anot jo, ne visos įmonės karantino laisvinimus pasitinka pozityviai.

„Didžiosios pramonės įmonės baiminasi atlaisvinimų, nes išeina už vartų darbuotojas, o grįžta galbūt su koronavirusu. Džiaugiamės, kad didžiosios įmonės daug investuoja į testavimą, priežiūrą ir profilaktiką, ir židinių šiuo metu ten nefiksuojama. Tačiau židinių yra kitur – gydymo, švietimo įstaigose.

Prisipirko tūkstančiais testavimo priemonių, vyksta temperatūros tikrinimas. Viena įmonė tikrina – iš 250 darbuotojų iškart aptiko 19 sergančiųjų, juos teisingai karantinavo ir šiandien turi puikią situaciją. Kitos įmonės išplėtė pamainų skaičių, kad būtų mažiau kontaktų, susitikimų, visi reaguoja taip, kad galėtų vykdyti užsakymus“, – sako jis.

Evakuoti du prekybos centrai Šiauliuose, "Akropolis" ir "Bruklinas"
Foto: etaplius.lt nuotr.

Pašnekovas priduria, kad prieš antrą karantiną kai kurios pramonės įmonės dėl prastovų ir užsikrėtimų užsidarė ir nevykdė veiklos, tuomet buvo didžiulis ekonominis šokas ir pačiai valstybei.

„Didesnės įmonės tikrai baiminasi, kad vėl to paties nebūtų, nes yra įsipareigojimai prieš pirkėjus, klientus, kuriems bus teikiami produktai“, – pažymi A. Jonuška.

LSA vadovas pažymi, kad šiuo metu Jonavos savivaldybės teritorijoje veikia ne viena baldų pramonės įmonė, kuriose gali atsirasti grėsmių, atlaisvinus karantiną.

„Žinau, kad šiuo metu vienoje iš jų yra 30 sergančių asmenų, joje keli šimtai darbuotojų, grėsmių atsiranda atlaisvinus, bet kita vertus – koks tas auksinis kelias? Jo paieškos bus per laiką, eksperimentus. Natūralu, kad kai kam tie eksperimentai tiks, o kai kam ne“, – atsako jis.

Dalis darbuotojų gali atsisakyti testuotis

Paklaustas, ar nekils problemų su darbuotojų testavimu įmonėse, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius svarsto, kad ne: „Manau, nebus problemų su testavimu, jei bus galimybė užsiregistruoti testui. Visi turime suprasti, kad bet kokios priemonės, kurios prevenciškai galėtų padėti veikti, gyventi ir dirbti verslams, manau, yra pateisinamos. Be abejo, geranoriškumas iš įmonių taip pat bus reikalingas, jei bus masinis pasipriešinimas, niekas prievarta netestuos ir nevakcinuos.“

Tuo metu Rietavo verslo atstovė sako, kad dalis darbuotojų gali atsisakyti testuotis: „Įmonės viduje komunikuoja ir stengiasi su personalu palaikyti gerus glaudžius ryšius, jie supranta, kad viskas eina į klientą. (...) Žinoma, problemų iškils, ne visi nori dar testuotis, ne visi gal yra atsakingi. Tačiau didžioji dauguma, su kuriais bendravau, užtikrina, kad išlaikys reikalavimus, kad tik atlaisvintų verslą.“

Sunkiai išgyventų trečią uždarymą

Be kita ko, verslo atstovai tikina, kad išgyventi trečią karantiną, jei visgi Vyriausybės planas nepasiteisins, bus sunku.

„Sudėtinga situacija, nes tęsiasi viskas jau metus. Dėl finansinių dalykų mes nesiryžtame sakyti apie verslų padėtį, bet paramos priemonės, ypač smulkiesiems, yra tik išgyvenimui, ir tai klausimas, ar jam pakanka. Jei būtų trečias karantinas, nebūtų tikrai gerai, nes trečiasis sustojimas būtų didžiulis smūgis ir didžiosioms įmonėms. Pavyzdžiui, „Ikea“ uždaro prekybos centrus daugelyje ES šalių, tai jau jiems smūgis ten yra. O jei jau čia, tai visi suprantame, kad to nereikėtų, bet ar pavyks mums visiems išvengti – tikrai klausimas“, – sako A. Jonuška.

„Sunkiai išgyventų dar vieną uždarymą, nes kai kas jau dabar patiria krizę, o kai kas turi rezervų. Pavyzdžiui, baldų įmonės sakė užsakymų turi, bet didžioji dalis sunkiai“, – apie situaciją Rietave pasakoja L. Dockevičienė.