Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos direktorius Audrius Linartas laidoje Delfi diena papasakojo apie 2020 metų statistiką. Žinoma, niekas net neabejoja, kad praėjusieji metai buvo labai sunkūs.
„Žiūrint į skaičius, praėjusieji metai buvo išskirtiniai, nes bankrotų skaičiaus augimo nebuvo galima tikėtis, rezultatas buvo priešingas. Nuo vasario mėnesio bankrotų skaičius ženkliai nukrito. Jeigu žiūrėsime į metinius rezultatus, tai mes turime dvigubai sumažėjusį bankrotų skaičių, jeigu lygintume su 2019 metais. Tendencija tokia, kad užregistruotų bankrotų skaičius yra labai mažas ir ta tendencija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje dėl karantino ir pandemijos, kuri susidarė dėl karantino metu nutrūkusių bankrotų skaičiaus“, – sako pašnekovas.
Bankrotai pasipils metų pabaigoje
Paklausus, ar gali būti, kad kai kurioms įmonėms išvengti bankroto padėjo valstybė, specialistas tikino, kad daugelis bankrotų nusitęs į metų pabaigą.
„Čia turbūt yra daug faktorių, iš kurių vienas svarbiausių yra valstybės sprendimas priimti vadinamą moratoriumą. Taigi valstybė įstatymu priėmė leidimą karantino metu ir tris mėnesius po jo nevykdyti vadovams pareigos ir neinicijuoti bankroto, taigi sudaryta galimybė bankrotą inicijuoti ženkliai vėliau, o kadangi karantinas dar nesibaigė, tokių naujų bankrotų iniciavimų būtų galima tikėtis antroje metų pusėje, net jeigu dabar situacija ženkliai palengvėjo.
O valstybinė pagalba buvo taip pat svarbus faktorius, nes dauguma įmonių, nepaisant to, kad jų veikla sustingo ir šiuo metu nėra pelninga, dar laikosi iš valstybinės paramos, ir taip pat komerciniai bankai sutiko atidėti intensyvų išieškojimą, skolų stebėjimą“, – sako pašnekovas.
Laidoje pasiteiravus, ar įmonėms naudinga nusitęsti tuos bankrutavimo procesus, A. Linartas tikino, kad įmonių, kurios nėra gyvybingos, yra labai daug ir ne tik Lietuvoje.
„Turbūt yra du lazdos galai. Kai kuriems asmenims tikrai yra naudinga, nes kol jie nepaskelbė apie savo nemokumą, jie gali toliau gauti išmokas, vykdyti veiklą ir gauti įplaukas, kita vertus, tie, kurie norėtų greičiau šį procesą sutvarkyti ir pradėti verslą iš naujo, tiems apribojimai, trukdymai inicijuoti neprideda naudos ir jie negali atsidaryti švaraus puslapio. Tas sąstingis ir įmonių zombių, kurios nėra gyvybingos, dėl pašalpos rodo kažkokius gyvybės požymius, tokių įmonių yra labai daug ir ne tik Lietuvoje“, – sako pašnekovas.
„Tikėtina, kad pradžioje matysime daugiau juridinių asmenų bankrotų procesų“, – pridūrė jis.
Gali daugėti bedarbių
Anot pašnekovo, ateityje dėl bankrotų gali išaugti bedarbių skaičius.
„Tiesiogiai nepajusime, bet labai akivaizdu, kad tai matysis pagal tarkime nedarbingumo išaugimą, nes jeigu dabar įmonė laikosi ir neatleidžia darbuotojų, gyvena iš išmokų, tai daugiau tokių įmonių, tapus nemokiomis, bedarbių skaičius turėtų augti“, – tikina specialistas.
Primename, kad ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sausio pabaigoje prognozavo, jog šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų. Pasak jo, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo.
V. Vasiliausko teigimu, galima daryti išvadą, jog bankrotų skaičius augs, „ypač tada, kai pasibaigs valstybės pagalbos priemonės“.
Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, sausį paskelbusi 2020 metų įmonių apžvalgą, pažymėjo, kad sumažėjo aukščiausios rizikos įmonių ir tai sietina su valstybės parama, įskaitant galimybę atidėti mokesčius.
Todėl, pasak bendrovės vadovo Žilvino Mileriaus, kol valstybė teiks paramą, bus „iškreiptas verslo vaizdas, o turint galvoje apskritai pernai beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.
Lietuvoje antrasis karantinas dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio vidurio jo režimas sugriežtintas, o sausio pabaigoje karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsti iki kovo pradžios.
