2020-uosius gyrė, bet dėl 2021-ųjų perspėjo
Antradienį suorganizuotoje nuotolinėje spaudos konferencijoje ekonomistas pasakojo, kad puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą 2020 metais lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas, tiek darni eksporto plėtra. Be to, kaip aiškino, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai, nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio.
Lietuva šios krizės metu, kaip teigė, taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius, pirmą kartą nuo 1990 metų, išaugo.
Teigiami pokyčiai, kaip teigė, stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai.
„Praeitų metų pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis 2020 metais sieks 7,9 proc. ir bus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau pesimistinės prognozės nepasitvirtino – Europos Sąjungos ekonomika smuko 6,4 proc., o Lietuvos – vos 1,3 proc.
Puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą lėmė geri pramonės, žemės ūkio, krovininio kelių transporto ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių rezultatai. Lietuva 2020 metais tapo informacinių technologijų ir finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse, o prie sėkmės prisidėjo ne tik šiame sektoriuje dominuojantis Vilnius, bet ir sparčiai augantis Kaunas“, – sakė jis bei aiškino, kad Lietuvoje kone visi sektoriai pademonstravo geresnius rezultatus nei Europos Sąjungos vidurkis, o lietuviai sparčiausiai bendrijoje augino ir indėlius.
Visgi Ž. Mauricas teigė perspėjantis, kad praeitų metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Anot jo, kokias BVP kritimo žemumas pasieksime ir kokią atsigavimo trajektoriją turėsime, visų pirma priklausys nuo to, kada bus atlaisvinti karantino suvaržymai.
„Aiškumo nedaug, situacija keičiasi kiekvieną savaitę, bet įvertinome scenarijus", - sakė jis.
Prognozuojama, kad vertinant bazinį scenarijų, karantiną atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc. Tuo tarpu karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį. Pesimistiškiausio scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika, kaip teigė, galėtų smukti ir iki 8 proc.
„Šiuo metu Lietuva taiko griežčiausias karantino priemones Baltijos šalyse. Kuo ilgiau jos truks ir kuo griežtesnės jos bus, lyginant su kitomis regiono šalimis, tuo daugiau ir didesnių neigiamų šalutinių karantino poveikių turėsime.
Karantino poveikį ekonomikai galima palyginti su sniego gniūžtės efektu – jei karantino trukmė yra trumpa, atlaisvinus suvaržymus ekonomika greitai grįžta į savo vėžes, nes susikaupusių problemų kamuolys yra mažas, tačiau kuo ilgiau tęsiasi karantino suvaržymai – tuo didesnis tampa susikaupusių problemų kamuolys, tad pasibaigus karantinui ekonomikai nėra lengva sugrįžti į savo vėžes“, – sakė Ž. Mauricas.
„Ekonomikos pavasaris yra atidedamas, bet tai nereiškia, kad jis neįvyks. Jis įvyks, tik vėliau ir turėtų būti pakankamai šiltas“, – pridūrė ekonomistas.
Mato daug grėsmių
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra grėsmė, jog karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje. Jo nuomone, ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją, o taikomi judėjimo ribojimai gali paskatinti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis keltis į kitas šalis, kuriose tokie ribojimai nėra taikomi.
Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos biudžeto deficitas dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais jis didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino.
Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius. Tad vietoje 2020 metų rudenį prognozuoto „V“ raidės formos atsigavimo, kaip tikino, šiais metais, tikėtina, Lietuva gali turėti „W“ raidės formos atsigavimą.
„Šių ir praeitų metų atsigavimai bus panašūs tuo, kad jį nevienodai jaus skirtingi ekonominiai sektoriai. Kitaip tariant, bus ir toliau stebimas „K“ raidės formos atsigavimas, nes vyraujantis neapibrėžtumas ir karantino ribojimai turės didesnį neigiamą poveikį turizmo, laisvalaikio paslaugų ir viešojo maitinimo sektoriams. Be to, vos per vienerius metus įvykę reikšmingi ekonominės struktūros pokyčiai taps dideliu iššūkiu darbo rinkai, nes didins struktūrinio nedarbo augimo riziką“, – sakė Ž. Mauricas.
Visgi, kaip sakė, antrąjį 2021 metų pusmetį ekonomikos augimas turėtų paspartėti dėl karantino priemonių panaikinimo bei beprecedenčių ekonomikos skatinimo priemonių.
