Tai ministrė pirmininkė kalbėjo praėjus dienai po to, kai Vyriausybė paramą testavimui skyrė smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Kaip tik šiomis savaitėmis diskutuojame ir apie tam tikrus kitus testavimo metodus, kurie leistų dideliuose kolektyvuose taikyti gana platų testavimą kaupinių metodu ir tuomet mes galbūt, apie dideles įmones ir didelius kolektyvus galvodami, galėtume pasiūlyti ir kitų sprendimų didelėms įmonėms, kaip darbuotojai galėtų būti reguliariai testuojami. Dabar bandysime šitą metodą išbandyti mokyklose“, – LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, didelių įmonių darbuotojai galėtų būti testuojami kaupinių metodu.

„Kaupinių metodas jau yra taikomas kai kuriose kitose šalyse, tai yra, keleto žmonių mėginiai yra sudedami kartu ir jeigu nenustatoma viruso, tai tada viskas yra gerai. Jeigu nustatoma, tada tie žmonės, kurie kaupinyje dalyvauja, dar yra testuojami atskirai, kad būtų išsiaiškinta, kas konkrečiai serga“, – paaiškino ji.

I. Šimonytė gynė pirmadienį priimtą Ministrų kabineto sprendimą skirti smulkiam ir vidutiniam verslui 30 mln. eurų paramos testavimui.

„Kalbant apie didesnes įmones, mes turime ten ir valstybės pagalbos, ir kitų aspektų – gal ne šiuo atveju, bet bendros paramos tikrai – ir yra taip pat kitų paramos formų, kurios didesnėms įmonėms yra labiau prieinamos negu smulkiam verslui, kalbu, pavyzdžiui, apie paskolas“, – sakė premjerė.

„Aš suprantu, kad visi norėtų gauti subsidijų, tačiau tos subsidijos yra mokamos iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių, kitaip šnekant, iš skolos šiuo atveju, ir tą skolą didinti mes tikrai turime tam tikras ribas“, – pridūrė ji.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus skirti lėšų darbuotojų testavimui dėl koronaviruso, dalis verslo atstovų pageidautų, kad parama būtų numatyta ne tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių veiklą apribojo karantinas.

„Aš už tai, kad ji būtų platesnė (...) Suprantu, kad didelės įmonės – rodo ir ekonominiai rodikliai – jos geriau gyvena, bet dar geriau gyvena įmonės, kurios buvo neuždarytos. Tai man pats principas selektyvumo nelabai aiškus. Gal čia dėl to, kad yra riboti resursai, galbūt su tuo būtų surišta, bet pats principas yra keistokas“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas.

Jis suabejojo, ar 30 mln. eurų užteks net ir smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Gerai, kad skyrė, bet kadangi tas skyrimas neparemtas labai aiškiai sudėliota logistika, tai tada eilinį kartą bus daug painiavos, daug bus susipriešinimo ir nepatenkintų žmonių“, – apibendrino LDK prezidentas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė pabrėžė, jog pandemija paveikė ne tik smulkias ir vidutines įmones.

„Dėl testavimo ir apskritai dėl kitų paramos priemonių, manytume, kad reikia jau jas labiau horizontalias taikyti, kaip taiko SADM ir Finansų ministerija, ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, nes ne tik smulkus ir vidutinis uždarytas“, – BNS sakė R. Vainienė.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušinės Armonaitės, planuojama, kad minėta finansine parama galės pasinaudoti smulkios ir vidutinės įmonės, kurių veiklą apribojo karantinas.

„Siekiame kad verslo sugrąžinimas į veiklą būtų sklandus ir žmonės, kurie sugrįš į darbą, kad būtų saugūs, o darbdaviai galėtų nenutraukti veiklos ir saugiai ją vystyti“, – Vyriausybės pasitarime sakė ministrė.

Anot jos, bus skiriama 12 eurų už vieną greitąjį antigeno arba greitąjį serologinį antikūnų tyrimą.