Aiškėja, kad prekybininkams atlaisvinimas prasidės nuo itin mažų nebūtinųjų prekių parduotuvių, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų. Taip pat grožio paslaugas bus galima teikti užtikrinant, kad vienam klientui tektų bent 20 kvadratinių metrų ploto, o aptarnaujant tik vieną asmenį. Taip pat reikės užtikrinti kitus reikalavimus, testavimą.

„Vyriausybė trečiadienį spręs dėl individualaus kontakto paslaugų, kur yra vienas paslaugos teikėjas ir jo santykis su vienu paslaugos gavėju, o taip pat dėl prekybos mažesnėse parduotuvėse – abiem atvejais laikantis minimalaus ploto vienam klientui reikalavimo. Tokius sprendimus Vyriausybė nusiteikusi priimti. Mes prisiimame tam tikrą riziką, nes, kaip žinote, ekspertai kol kas nerekomendavo atlaisvinti tam tikrų veiklų“, – kalba ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ingrida Šimonytė

Ji paaiškino, kad galės pradėti veikti tos įmonės, kurių darbuotojai bus testuoti greitaisiais testais. Vyriausybė žada smulkioms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti po 12 eurų už testą.

Po atlaisvinimų I. Šimonytė žada situaciją akylai stebėti, ir jei situacija blogės, galimi ir atvirkštiniai sprendimai.

Pirmadienį veiks parduotuvės, grožio salonai

Vyriausybės pasitarime A. Armonaitė tikina, kad bus judama ribojimų atlaisvinimo linkime.

„Esame ir VESK preliminariai apsitarę, kad trečiadienį galėtume diskutuoti ir priimti sprendimus dėl paslaugų ir prekybos veiklos laisvinimo. (...) Kalbant apie paslaugų teikimą, galėtume atlaisvinti grožio paslaugas užtikrinant kad vienam paslaugos gavėjui tektų ne mažiau kaip 20 kv. m. ploto ir paslauga teikiama vienam žmogui vienu metu“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ji taip pat Vyriausybei siūlo apsispręsti dėl treniruočių lauke, kada yra vienas klientas ir vienas treneris: „Tai irgi yra tam tikra paslauga, tiktai veikia dar saugesnėmis aplinkybėmis – veikia lauke.“ Sporto sektoriui pirmieji laisvinimai numatyti tokie, kad būtų galimos indiviudalios treniruotės lauke.

Kalbėdama apie prekybą, Vyriausybei ji siūlė atverti parduotuves iki 300 kv. metrų.

„Kalbant apie prekybą, Vyriausybei trečiadienį siūlysime apsispręsti dėl galimybės atidaryti prekybos vietas, kurios turi įėjimą iš lauko pusės, kada vienam klientui tenka 20 kv. metrų. Tai ir su Sveikatos apsaugos ministerijos išdiskutuotas dydis, atsižvelgiant ir į kitų valstybių praktiką. Galimas galbūt parduotuvės dydis galbūt galėtų būti iki 300 kv. metrų, bet dėl to dar turės galutinai apsispręsti Vyriausybė“, – sako A. Armonaitė.
Aušrinė Armonaitė

Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad reikėtų pradėti nuo mažiausių parduotuvių, o tuomet „judėti aukštyn“.

„Matyt galim bandyt sutarti atsargiai tam tikrų sprendimų, pradėti juos priimant šį trečiadienį ir daliai veiklų pradėti veikti kitą savaitę“, – kalba I. Šimonytė.

Ji pasiūlė ir formuluotę dėl prekybos lauke, kad galėtų veikti turgaus prekeiviai ar kiti prekybininkai.

„Ir dar taip pat matytų reikėtų padaryti formuluotę dėl prekybos lauke, kuri viena vertus turėtų būti taip pat tame nutarime figūruoti, tačiau tai turėtų būti prekyba lauke, t.y. ta prekyba, kuri nesukelia didesnės rizikos, didesnio būriavimosi kažkokiose uždarose erdvėse. Tą formuluotę iki trečiadienio būtų galima apgalvoti, kad pradėtume nuo atviros prekybos lauke“, – teigė premjerė.

Vyriausybei pritarė karantino atlaisvinimo planą, tačiau galutinis pritarimas numatomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Ji paaiškino, kad nebūtų logiška riboti prekyba lauke, leidus prekybą parduotuvėse.

„Atrodo leidžiamės į žemesnį tašką, negu kad buvome vos prieš keletą savaičių. Tendencija atrodo gal ir gera, bet kai kur dar reikia didesnio progreso, visų pirma kalbant apie teigiamų testų skaičiaus mažėjimą. Čia priemonės ruošiamos ir platesnis testavimas galėtų leisti ir tai pasiekti. Natūralu, kad yra susiformavęs lūkestis, jog bus čia tų veiklų atlaisvinimų įvairiausių, natūralu, kad žmonės jau ir pavargę ir nori grįžti prie įprastų veiklų ar pas mylimus kirpėjus, ar kitus gerus gyvenimo palydovus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji tikino, kad planas „negali turėti labai konkrečių datų“: „Tas datas kiekvieną kartą Vyriausybėje priimant sprendimus reikės diskretiškai nutarti“.

Verslui apribojimai bus švelninami tik nacionaliniu mastu, kad atskirose savivaldybėse nebūtų sukurta traukos centrų, didinančių gyventojų mobilumą.

Kompensuos tyrimus – 12 eurų už greitąjį tyrimą

A. Armonaitė informavo, kad 30 mln. eurų skiriama smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kompesacijoms už darbuotojų testavimą.

„Siekiame kad verslo sugrąžinimas į veiklą būtų sklandus ir kad žmonės, kurie sugrįš į darbą, būtų saugūs, ir darbdaviai galėtų nenutraukti savo veiklos, o ją vystyti. Dėl to suplanavome kompensuoti tyrimų išlaidas. Priemonei mes skiriame 30 mln. eurų, subjektus remiame būtent smulkius ir vidutinius verslus, kurių veikla yra įtraukta į ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Kompensuojame universalų dydį, tai yra 12 eurų, kas reiškia, kad darbdavys dar ir savo jėgomis turės prisidėti“, – paaiškino A. Armonaitė.

Ji paaiškino, kad kompensacijos bus mokamos už greituosius testus.

Po 300 eurų – turgaviečių prekeiviams

Papildomi 2 mln., eurų skiriami turgaviečių prekybininkams, kurie turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos. Kompensacijos dydis sieks 300 eurų.

A. Armonaitė paaiškino, kad ši priemonė ir pirmojo karantino metu, dėl abiejų šių priemonių nereikės notifikuoti Europos Komisijos.

Vyriausybė pasitarime pritarė abiem priemonėms.

„Trečiadienį grįžtame prie šito plano jau galutinio sudėliojimo“, – sakė I. Šimonytė.

Nutarimo, apibrėžiančio karantino ribojimus, Sveikatos apsaugos ministerija ruoš pagal suderintas gaires, įtraukdama ir lauko prekybą.

Praėjusią savaitę siūlymą nuo vasario 8 dienos atnaujinti grožio paslaugas ir ne maisto prekių parduotuvių veiklą teikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atskiri ministrai praėjusį pirmadienį žadėjo, kad atlaisvinimai galimi artimiausiomis dienomis.

Trečiadienį Vyriausybė gavo neigiamas ekspertų komisijos išvadas todėl pranešė, kad karantino ribojimų atlaisvinimo planas bus nagrinėjamas kompleksiškai šią savaitę.

Šiuo metu sergamumo rodiklis siekia 350 naujų atvejų, tenkančių 100-ui tūkst. gyventojų per 14 dienų, rodo Statistikos departamento duomenys.

Mažiausias sergamumas fiksuojamas Rietavo, Šilalės, Jurbarko, Kalvarijos, Birštono, Skuodo, Pasvalio savivaldybėse, kur atvejų rodiklis mažesnis nei 150. O didžiausias sergamumas fiksuojamas Visagine, Rokiškyje, Biržuose, kur atvejų rodiklis yra virš 700. Vilniuje per 14 dienų nustatyta 416 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 d. Nuo gruodžio 16 d. pradėti taikyti sugriežtinti ribojimai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (668)