„Prezidento nuomone, dėl tolimesnių veiksmų valdant pandemiją situacija yra trapi, mes matome, kad kitose šalyse siaučia ir kitos pandemijos atmainos, tačiau situacija Lietuvoje kelintą savaitę yra gerėjanti ir būtent toje aplinkoje būtina ieškoti naujo saugaus balanso tarp karantino švelninimo ir papildomų užsikrėtimų augimo.
Prezidento nuomone, pandeminė situacija šiuo metu leidžia ieškoti tam tikrų saugių būdų dalinai švelninti karantino reikalavimus ir koncentruotis į saugiausias sritis bei tas, kurios reikalauja švelninimo labiausiai“, – teigė atstovas. Kaip patikslino, čia kalbama apie smulkiuosius verslus bei grožio industriją.
„Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, nuo pandemijos labiausia nukenčia smulkesni verslininkai, todėl būtina ieškoti būdų veikti šiam segmentui saugiai, išvengiant papildomų užsikrėtimo bangų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu smulkusis verslas sugeria pagrindinį karantino smūgį ir jis verslui yra labai didelis.
„Be jokio abejonės, visus švelninimo etapus reikia labai pasverti ir tai daryti atsakingai.
Čia galimos dvi alternatyvos: viena vertus turime skirtingas situacijas šalies savivaldybėse ir turime tokių savivaldybių, kuriose užsikrėtimų skaičiai yra gerokai mažesni, tai galimas tam tikras teritorinis paskirstymas, o antras kelias – taikyti labai aukštas apsaugos priemones, kaip pavyzdys, grožio industrijoje pritaikyti tas priemones, ką turime dabar odontologijoje, ieškoti, kaip užkardyti viruso plitimą saugiai veikiant“ , – teigė S. Krėpšta.
Atstovas taip pat užsiminė apie karantino švelninimą švietimo atžvilgiu.
„Iš tiesų ugdymo sektorius yra vienas iš tų, kuriame ilgasis karantinas turi ilgalaikes pasekmes tiek ugdymo rezultatams, tiek psichologinei savijautai, todėl būtina ieškoti būdų veikti saugiai.
Vienas iš kelių, yra teritorinis kelias. Mes žinome, kad šiuo metu turime 15 savivaldybių, kuriose užsikrėtimų rodiklis mažesnis nei 200 per 14 dienų, kitur – situacija blogesnė, tad galimas teritorinis atlaisvinimas.
Kitas apsektas dėl ugdymo, kas ir nutarta, skiepyti mokytojus ir taip suteikti papildomą apsaugą būtent mokytojams“, – kalbėjo jis.
Spaudos konferencijos metu buvo kalbėta ir apie rusišką „Sputnik V“ vakciną.
„Kalbant bendrai apie vakcinas ir vakcinavimo programą, strateginis tikslas yra įgyti imunitetą vasarą, tai reiškia, turėti pakankamai saugių ir efektyvių vakcinų, kad galėtume užtikrinti mūsų šalies gyventojų kolektyvinį imunitetą.
Šiuo metu dedamos visos pastangos, kad iš dabartinių tiekėjų „Pfizer“, „Moderna“, kiek augtų ir jie augs pakankamai nuosekliai.
Vasario mėnesį sulauksime beveik 60 tūkst. vakcinų iš „AstraZeneca“, tai vakcinavimo tempai turės paspartėti ir žiūrime į ketvirtąjį gamintoją „Johnson & Johnson“, kuris taip pat bus autorizuojamas Europoje ir užtikrins papildomą vakcinų tiekimą.
Čia yra didžiausias dėmesys šiuo metu, o į papildomus gamintojus, ar tai paminėtas Rusijos gamintojas, ar kiti, yra aiški tvarka. Pirma vakcinos saugumą ir patikimumą vertina agentūros, o tada kiekviena nacionalinė valstybė priima sprendimą, ar ją reikia įsigyti“, – sakė jis.
S. Krėpšta taip pat pasisakė ir apie tai, kaip G. Nausėda vertina smulkiųjų verslininkų planus kreiptis į teismą.
„Galimybės keiptis į teismą yra deklaruojamos ir užtikrinamos mūsų šalies įstatymų ir kiekvienas turi teisę tai padaryti“, – sakė G. Nausėda atstovas.
