Vasario 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 282 tūkst. asmenų – tai 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto – didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu.
„Darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau. Tai lemia registruoto nedarbo didėjimą, tačiau tai vyksta lėčiau, nei pavasarį. Ir žemės ūkis, ir statybos intensyvesnes darbuotojų paieškas paprastai pradeda kovą“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Darbdaviai per mėnesį įregistravo 20,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos paklausa mažėjo 7,8 proc., palyginti su gruodžiu. Labiausiai augo suvirintojų ir statybos vadovų poreikis. Sumažėjo darbo pasiūlymų statybinių profesijų darbininkams – izoliuotojams, pakuotojams (rankomis), tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, prekių krovėjams į lentynas, betonuotojams ir betono apdailininkams. Rinkoje laisvų vietų pakankamai sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, valytojams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams ir dažytojams.
Šiais metais užimtumas suteiktas 19,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų – ketvirtadaliu mažiau nei gruodį. Padėta įsidarbinti 14,8 tūkst. – tai 11,7 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. 0,7 tūkst. asmenų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausiai – 0,4 tūkst. – remiamo įdarbinimo.
Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus pradėjo 3,7 tūkst. asmenų – tai 45,5 proc. mažiau nei gruodį ir beveik 2,5 karto mažiau nei praėjusių metų sausį. Mažesnis dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius susijęs su sugriežtintomis karantino sąlygomis ir daugelio paslaugų veiklų ribojimu.
