„Kas man kelia vieną iš didžiausių nerimų, tai yra kainų lygio augimas ir tam tikra prasme pinigų nuvertėjimas, tų pinigų, kurie buvo uždirbti iki krizės. Dabar (...) pinigai, kurie yra pabarstomi, spausdinami, padalinami, nuvertina vertę pinigų, kurie buvo uždirbti iki pandemijos. Tai gali būti sąlygojama ir infliacijos, ir kainų augimo“, – „Žinių radijui“ teigė profesorius.
R. Krušinskas pažymėjo, kad tikriausia neišvengiamai atsiras tokių, kurie siekdami susigrąžinti patirtus nuostolius didins teikiamų prekių ar paslaugų kainas.
„Natūralu, kad po pandemijos norėsis kuo greičiau sugrįžti, atstatyti nuostolius. Jau girdime, kaip brangsta prekių transportavimas, ir kas galėtų paneigti, kad ekonomikoje bus tokių žaidėjų, kurie norės grandinine reakcija didinti savo kainas, atstatyti nuostolius“, – sakė jis.
Anot R. Krušinsko, neramina ir užimtumo situacija Lietuvoje.
„Kitas momentas, keliantis nerimą, yra užimtumo pokyčiai. Galime kalbėti apie gana gerą rezultatą vertinant šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius ar kitus makroekonominius rodiklius, tačiau nerimą kelia užimtumo situacija, kurios atsigavimas gali užtrukti daug ilgiau nei šalies pagrindinių rodiklių“, – kalbėjo jis,
„Čia reikėtų galvoti, kaip mažėjantį darbuotojų skaičių smulkiame vidutiniame versle (...) įveiklinti kitose veiklose, nes tai yra darbingo amžiaus žmonės“, – pridūrė R. Krušinskas.
