Griaunama „Nidos seklyčia“ – verslininkas įsitikinęs, kad sąskaitas apmokės valstybė

Po ilgų ginčų pirmadienį „Nidos Seklyčią“ valdantis verslininkas Romas Kvaselis imasi vykdyti teismų sprendimus – griauna pastatą, jungtį su kitu pastatu ir stiklinę rotondą. Reikalavimų neatitinkantys statiniai iškilo ne dėl jo kaltės – „blogus“ sprendimus priėmė leidimus išdavusios institucijos, tad istorija tuo nesibaigs – verslininkas žada ieškinius valstybei. Kad gali tekti susimokėti, pripažįsta ir institucijos.

„Kompleksą sudaro du žvejo tipo namai, sujungti tarpusavyje stikline galerija, kurioje įsikūręs informacinis centras. Komplekso puošmena – stiklinė ovali 32 – jų vietų konferencijų salė, per kurios vitrininius langus atsiveria kvapą gniaužiantys Nidos gamtos vaizdai“, – taip dar penktadienį įmonės svetainėje buvo pristatoma „Nidos seklyčia“.

Tačiau netrukus čia liks tik vienas restorano pastatas. Pralaimėjimą mūšyje dėl „Nidos Seklyčios“ R. Kvaselis paskelbė feisbuke – pirmadienį pats imasi vykdyti teismų sprendimus griauti prieš 15 metų pastatytą svečių namų pastatą ir priklausinius Lotmiškio g. 1, Nidoje.

Šioje istorijoje pasisakė netgi Konstitucinis teismas, pripažinęs, kad statinių savininkai gali būti įpareigojami statinį nugriauti arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis. Tokius sprendimus priima teismai, o juos vykdyti privalu.

„Vien tuo, kad Vyriausybė, siekdama išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes (…) nustatė detalius konkrečių teritorijų tvarkymo sprendinius, pagal kuriuos atitinkami statiniai (jų dalys) privalo būti išardyti ir (arba) pertvarkyti, nebuvo pažeistos tuose sklypuose esančių statinių savininkų nuosavybės teisės“, – rašoma nutartyje.

Tačiau verslininkas R. Kvaselis šioje situacijoje pasigenda sveiko proto ir įžvelgia absurdą – dabar jis nugriaus, bet valstybei už tai jis pateiks sąskaitą ir dėl to susimokės visi mokesčių mokėtojai, nors pastatai neužkliuvo net „Unesco“ ekspertams. Be to, Konstitucinis teismas neuždraudė siekti taikos sutarties. Tačiau kovoti dėl pastato išsaugojimo pavargo ir ketina siekti kompensacijų bei čia statyti kiek mažesnį pastatą.

Kad susimokėti gali tekti pripažįsta ir institucijų atstovai, tik patikina, kad sumos galbūt nebus tokios, kokių norėtų verslininkas.

Sudėjo vienus ginklus, traukia kitus

Verslininkas patikino, kad nuo 2006 metų tęsiančios kovos dėl pastato ir priklausinių išsaugojimo nebetęs.

„Ką gi, išaušo ta diena, kai tenka baigti kovą už savo teises šioje valstybėje ir bandyti apsaugoti valstybę nuo milijoninių nuostolių. Kitos savaitės pradžioje, planuojam pirmadienį, pradėsiu griauti savo mylimą „Nidos Seklyčią“, – rašo jis feisbuke.

Paaiškina neradęs „jokio sveiko proto apraiškų Aplinkos ministerijos biurokratinėje sistemoje“

„Nusprendžiau pabaigti visą šitą keliolika metų trunkantį cirką – ne tik griauti, bet ir be abejo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto. Atsakingi asmenys ministerijoje man jau senai sakė: „pinigų valstybė turi, ko čia tu draskaisi“. Ieškinys šios dienos nebaigtais skaičiavimais sieks daugiau nei 2,5 mln. eurų“, – dėsto verslininkas.

Jis tikina pavargęs įrodinėti, kad kvaila griauti pastatus vien dėl to, „kad jie atrodo negražūs kelioms susireikšminusioms moteriškėms“

„Tokie sprendimai yra ne tik kvaili bei neprotingi, jie iš esmės volioja ant žemės bet kokį piliečių pasitikėjimą valstybe. Maža to, valstybė dar ir turės susimokėti, kaip tai jau nutiko su panašia istorija Molėtuose, Juodkrantėje, Preiloje“, – paaiškina R. Kvaselis.

Jis akcentavo, kad „Nidos seklyčia“ 2004-2007 metais buvo pastatyta teisėtai, turint visus reikalingus ir privalomus leidimus, įvykdžius iškeltus institucijų reikalavimus, įregistruota „Registrų centre“. Tačiau tik 2012 metų rudenį, po 5 metų statybos leidimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Panašu, kad prieš Lietuvą gali būti keliamas ir Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), užsimena verslininkas. Mat jam pačiam nurodyta pastatą nugriauti.

„EŽTT jau kelis kartus konstatavo, kad valstybės institucijų klaidos neturi būti užkraunamos ant privačių asmenų pečių. Taip pat EŽTT konstatavo, kad tokie valstybės institucijų veiksmai, kai pati išduoda leidimus ir vėliau kreipiasi į teismą, kad juos panaikintų, pakerta valstybės institucijų prestižą ir pasitikėjimą pačia valstybe“, – sako R. Kvaselis.

„Delfi“ verslininkas patikino, kad į EŽTT bus kreipiamasi tuo atveju, jei ir ginčai dėl kompensacijų „prieis iki absurdų“. Jis sako, kad jau statybos metu „bent 20 valdininkų“ dėjo parašus, buvo daugybė patikrinimų ir statybos buvo leidžiamos.

„Aš tikėjausi, kad ateis nauja valdžia, ateis ir naujas sveikas protas. Bet žiūriu, kad ne valdžia reikia keisti, o valdininkus“, – atsiduso verslininkas.

Jį piktina ir tai, kad teisėtai leidimus gavusį žmogų „lengva ranka išvadinti žuliku ir kyšininku, ir neteisėtų statybų vykdytoju“.

Verslininkas atsiduso, kad už pastato nenugriovimą jam skirta bauda – tenka mokėti 50 eurų per dieną, o jau taip prikapsėjo 3000 eurų.

Tikina, kad bandė derėtis

„Delfi“ verslininkas paaiškino, kad griaus svečių namą dėl to, kad prie jo prijungta stiklinė jungtis.

„Dabar reikia visą svečių namą nugriauti. Yra du pastatai, restoranas ir svečių namas, reikia svečių namą nugriauti sulig namo siena. Ir sujungimą, svečių namus, ir vadinamą rotondą – paviljoną. Tas sprendimas įsiteisėjo dar 2006 metais, tada mus valstybė kvietė į derybas, kad nebūtų valstybei nuostolio – jie supranta, kad reikės mokėti. Bet kai pakvietė į derybas, mums statybų inspekcija išėmė vykdomąjį raštą ir pradėjo su antstoliais grasinti, kad mes griautume. Tai tokios ir derybos, žinot, buvo. Viena pusė derasi, o kita prievartauja, kad griautume“, – neslėpė pasipiktinimo verslininkas.

Jis įsitikinęs, kad teismo sprendimo būtų galima nevykdyti sudarius su valstybę taikos sutartį, tačiau po Konstitucinio teismo sprendimo derybos nutrūko.

„2016 m., kai mane į derybas kvietė valstybė, išsakė man poziciją, kad jei norėsiu kompensacijų, nieko man nekompensuos ir derybos nevyks. Aš iškėliau poziciją – tuomet mes nieko negriausime, paliekame kaip yra. Kreipėmės į UNESCO Tarptautinę paminklų ir paveldo tarybą ICOMOS, kuri ištyrė ir patvirtino, jog dabartinė „Nidos seklyčios“ išvaizda yra priimtina UNESCO, nėra jokių problemų su tuo pastatu, net ir su tuo stikliniu – niekuo nėra. Bet į ekspertizę nekreipė dėmesio“, – sako R. Kvaselis.

Jis įsitikinęs, kad ir Konstitucinio teismo nutartis nėra kliūtis derėtis.

„Konstitucinis teismas apie taikos sutartis išviso nieko nepasisakė, nes to klausimo paprasčiausiai nenagrinėjo, o pasakė, kad prielaidų nutarčių nevykdymui sudarymas neatitinka konstitucijos“, – rašė jis institucijoms išsiųstame laiške.

Vietoje griaunamo pastato, panašu, iškils kitas, kiek mažesnis.

„Ką gi, pamokos išmoktos. O vasarą „Nidos seklyčioje“ pasitiks su pastoliais arba veiks tik restoranas, jeigu karantinas baigsis“, – rašė R. Kvaselis.

„Nidos seklyčia“ priklauso bendrovei „Robala“, kurios akcininke yra Rietave registruota bendrovė „Baltic Research“, šiosios didžiausia akcininkė, pernai rugsėjo duomenimis, buvo Vokietijos kompanija „Abag Aktienmartk Beteiligungs“, valdanti 99,48 proc. akcijų. Likusi smulki dalis priklauso dviem akcininkams, vienas iš jų yra R. Kvaselis (0,13 proc.).

VSTT pripažįsta, kad mokėti gali tekti: bet griauti reikia

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė pasakoja, kad verslininkas R. Kvaselis jau nupirko verslą iš buvusių savininkų žinodamas, kad prasidėję teisminiai procesai. Tačiau esmė tame, kad statyba vykdyta pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir tai nedaro garbės valstybei ir sprendimus priėmusiems pareigūnams.

„Visos bylos Kuršių nerijoje, kurios 2006 m. nukeliavo į teismus, įskaitant ir šitą dėl Lotmiškiu g. 1, jos buvo dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų. Ne konkrečiai prieš žmogų, bet kad institucijos galimai neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus. Ir taip, atsakomybę, tikėtina, teismuose dalinsis kolegialiai visos institucijos, išdavusios leidimus, derinusios projektus“, – teigia R. Lapinskienė.

Tačiau ji tikina, kad nėra galimybių atsukti šio proceso – po Konstitucinio teismo sprendimo esą nebeliko galimybės nevykdyti teismų sprendimų – pastato negriauti.

„Šis savininkas, ir ne jis vienas, bet ir kiti, kurie pateko į griautinų objektų sąrašą 2012 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, dėjo visas pastangas, darė visus žingsnius, kad tik nereikėtų tų objektų griauti. Teismų sprendimai priimti gana seniai, bet griovimai buvo sustabdyti, buvo sustabdytas teismų sprendimo įgyvendinimas, nes prieš tai buvusi Vyriausybė buvo įpareigojusi koreguoti patvirtintą dokumentą, kuris numato, kad toje vietoje turi būti atstatyta pirminė mažesnio tūrio sodyba“, – sako R. Lapinskienė.

Anot jos, plane buvo patvirtinti „minimalūs griovimai“ – tik nebūdinga jungtis tarp pastatų ir paviljonas.

„Bet kadangi šis savininkas nesutiko ir su minimaliais griovimais, nors teismuose įrodyta, kad tai yra nebūdingi Kuršių Nerijai architektūriniai elementai, negalime taip teigti, bet manome, kad jis suagitavo Seimo narių grupę kreiptis į Konstitucinį teismą, ar visgi teisios institucijos eidamos iki galo, ir reikalaudamos iš žmonių tam tikrų griovimų. (…) KT padėjo tašką ir pasakė – turi būti įgyvendinami teismų sprendimai“, – apibendrino R. Lapinskienė.

Pasak jos, dabar institucijos negali sudaryti prielaidos teritorijų planavimo dokumentuose „įsiteisinti tai, ką jis nori“.

„Nida yra vienoje vertingiausių ne tik Lietuvos mastu saugomoje, bet ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje teritorijoje, vienoje vertingiausių jos dalių – kultūriniame draustinyje“, – primena specialistė.

Ji abejoja, ar kreipimasis į EŽTT verslininkui būtų palankus.

„Kuršių Nerijoje dar nebuvo nei vienas iš savininkų saugomose teritorijose kreipęsis į EŽTT. Paskutiniu metu buvo žiniasklaidoje pranešta atvejų, kur savininkai laimėjo bylas. Tačiau manau, kad EŽTT saugomose teritorijose vertintų kiek kitaip, šiuo atveju tai nacionalinis parkas, valstybės mastu saugoma teritorija, turinti UNESCO statusą, patenkanti į pasaulio paveldo sąrašą – čia viešasis interesas yra aukščiau už privatų interesą“, – vertina R. Lapinskienė.

JI neabejoja, kad savininkas prisiteis kompensacijų, tačiau netiki, kad jos sieks milijonus, kaip R. Kvaselis įvardijo feisbuke.

„Dėl kompensavimo savininkas yra teisus. Aš net neabejoju, kad jis kreipsis į institucijas dėl žalos atlyginimo ir tikėtina prisiteis kažkokią žalą. Bet ar tokią, kokią jis mini savo feisbuko paskyroje, tie skaičiai yra iš piršto laužti – žala visą laiką yra įrodinėjama“, – sako R. Lapinskienė.

Nemato galimybės taikos susitarimui

VSTT atstovė patikina, kad taikos susitarimas šiuo atveju nebeįmanomas, kiek išaiškino Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos teisininkai.

„Jau nueita iki Aukščiausiojo teismo, kuris pasakęs, kad turi būti įgyvendinti teismų priimti sprendimai. Iš R. Kvaselio pusės buvo bandoma ieškoti taikių susitarimų, bet kadangi jų neįvyko, tai dabar jau šiame etape, bent jau kaip teigia teisininkai, neįmanomas taikus susitarimas“, – sako R. Lapinskienė.

Anot jos, pagal teismo sprendimus reikalaujama atkurti į padėtį, kuri buvo iki 2003 metų – verslininkas galės atstatyti pastatą, kuris buvo mažesnio tūrio.

„Sodyba yra kultūrinio draustinio teritorijoje, kurioje yra tam tikros žaidimo taisyklės. Aš suprantu, kad institucijos suderino projektus, į teismus eita dėl galimai savavališkai išduotų statybą leidžiančių dokumentų – šioje vietoje savininkas teisus. Tie dokumentai pripažinti neteisėtais, ten sodybiniai pastatai yra galimi, bet mažesnių tūrių“, – atsakė VSTT atstovė.

Ji laikosi pozicijos, kad savininkas Turiu paminėti, kad šis savininkas niekada nesiekė kompromiso ir sistemingai nesutiko su teismų sprendimais.

„Iš esmės iš savininko pusės taikos susitarimas buvo įsivaizduojamas taip, kad institucijos viską įteisina, o jis nereikalauja žalos atlyginimo iš valstybės“, – tvirtina R. Lapinskienė.

Ji atmeta ir R. Kvaselio argumentus dėl jo užsakyto ICOMOS vertinimo.

„Savininko minimas ICOMOS vertinimas buvo atliktas galimai pažeidžiant esmines ICOMOS ir ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto procedūras tokiems dokumentams rengti (pvz. du iš trijų komisijos narių turėjo tiesioginį interesų konfliktą nagrinėjamu klausimu), todėl šis vertinimas nėra ir negali būti laikomas oficialiu ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto vertinimu ir yra traktuojamas tik kaip asmeninės ICOMOS narių nuomonės“, – sako R. Lapinskienė.

Ji pastebėjo, kad dėl įvairių inkriminuojamų pažeidimų 2019 m. ICOMOS Lietuvos skyrius pašalintas iš tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS, besirūpinančios paminklų ir lankytinų vietų apsauga. Be to, vertinimas neturi nei rekomendacinio, nei privalomojo pobūdžio teritorijų planavimo procesui.

Statybų inspekcija nugriautų už R. Kvaselio lėšas, bet negali

Aplinkos ministerija pasidalino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) komentaru, kad bylą dėl detaliojo plano ir statybos leidimo panaikinimo bei padarinių šalinimo Lotmiškio g. 1, Neringoje, inicijavo prokuratūra.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015-02-09 sprendimu UAB „Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 išduoto statybos leidimo „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu. Taip pat nurodyta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004-12-27 padėtį

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-20 nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimui įsiteisėjus UAB „Robala“ turėjo pareigą iki 2017-01-20 įvykdyti sprendimą, paaiškina VTPSI.

Konstitucinis Teismas 2019-11-25 nutarimu konstatavo, kad nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimai, sudarantys sąlygas įteisinti neteisėtas statybas Lotmiškio g. 1, Neringoje, ir Naglių g. 20, Neringoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

„Taip pat Konstitucinis Teismas 2019-11-25 nutarimu Nr. KT-52-N14/2019 išaiškino, kad nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus“, – rašoma komentare.

Inspekcija paaiškina, kad jai nesuteikta teisė „skolininko lėšomis organizuoti griovimo darbus“, nors antstolė, vykdanti priverstinį vykdymą, anksčiau ir kreipėsi su prašymu inspekcijai suteikti teisę nugriauti pastatą ir kitus objektus, ir sutvarkyti statybvietę, visas patirtas išlaidas išieškant iš skolininkės UAB „Robala“. Dėl šio prašymo teisme dar nepriimta galutinė teismo nutartis.

„Kol teismo nutartimi vykdymo tvarka nepakeista ir neleista ją taikyti, inspekcija negali organizuoti griovimo darbų ir šiuo metu jų neplanuoja. Tačiau bet kokiu atveju teismo sprendimą įvykdyti turi UAB ,,Robala“, kurios vadovui Klaipėdos apylinkės teismas 2019-04-02 nutartimi jau buvo skirta 3,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą nevykdymo dieną nuo 2019-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB ,,Robala“ vadovui skirta 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną“, – informavo VTPSI.

VTPSI taipogi patvirtino, kad savininkas, pašalinęs neteisėtos statybos padarinius, galės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo teisės aktuose nustatyta tvarka.

„Teisme savininkas turės pagrįsti ir įrodyti kilusią žalą. Pažymėtina, kad žalas, priteistas iš valstybės, apmoka Teisingumo ministerija, o vėliau priteisus žalas, sprendžiama dėl regreso teisės įgyvendinimo iš konkrečių žalą sukėlusių valstybės tarnautojų“, – teigiama komentare.