Pačiam išsimuitinti – neįmanoma

Vilnietis Julius pasakojo iš Kinijos užsisakęs siuntinį, kurio vertė buvo kiek daugiau nei 20 Eur ir kuriam buvo uždėtas muitas. Nors pačiu siuntimu rūpinosi įmonė „FedEx“, kad siunta atvyko, skaitytojas teigė žinių sulaukęs iš muitinės tarpininko, įmonės UAB „Translaineris.“

Jie jam, kaip aiškino, pasiūlė siuntinio išmuitinimo paslaugą, kuri būtų kainavusi beveik 30 Eur, tačiau vyras tikino pasiūlymo atsisakęs ir paprašęs jam atsiųsti visus su jo siunta susijusius dokumentus.

„Pirmas dalykas, kuris man nepatiko, tai buvo tas, kad mano asmens duomenys atsidūrė įmonėje UAB „Translaineris“. Šios įmonės atstovai man sakė, kad jiems duomenis perdavė „FedEx, nes jie turi pasirašę sutartį. Bet dalykas tas, kad aš savo sutikimo jiems perduoti mano asmens duomenis nedaviau, kadangi turiu teisę pats išsimuitinti prekes. Bet, žinoma, to beveik niekas nedaro, nes tai yra praktiškai neįmanoma“, – ir apie kitą problemą užsiminė skaitytojas.

Julius teigė, kad savarankiškas prekės išsimuitinimas jam užtrukęs 1,5 mėnesio.

„Kai pildai išsimuitinimą, ten reikia galybės duomenų, tarkime, transporto priemonės duomenų, kuria siunta atvyko ir t.t. Bet kai aš viską padariau, pravargau, paaiškėjo, kad man UAB „Translaineris“ neatsiuntė visos informacijos, kurią turėjo atsiųsti.

Bendrai problema tame, kad dėl išmuitinimų vyksta reketas su valstybės žinia. Išsimuitinti prekę pačiam žmogui praktiškai yra neįmanoma.

Man vien savaitę laiko užtruko prisijungti prie reikiamų portalų, kad galėčiau pradėti išsimuitinimo procesą. Ten reikėjo Windows XP operacinės sistemos, jau nekalbant apie visus kitus dalykus“, – sakė jis.

Nors įmonė Juliaus už paslaugą prašė beveik 30 Eur, jis pats teigė už muitą sumokėjęs vos keletą eurų.

„Valstybė pati sukuria sąlygas įmonėms reketuoti gyventojus.

Net automobiliui atlikti techninę apžiūrą kainuoja 14 Eur, kai ten reikia keltuvų, įrangos ir t.t., o čia, norint pačiam išsimuitinti, reikia kuo senesnio kompiuterio ir tai dar klausimas, ar pavyks. Vien kad prisijungtum prie specialaus portalo instrukcija yra 18 lapų... aš savaitę sugaišau vien tam“, – pyko vyras ir pridūrė, kad valstybė, nesukurdama sistemos pačiam gyventojui išsimuitinti prekes, sudaro sąlygas parazituojančioms įmonėms legaliai reketuoti gyventojus.

STT: tarpininkai gali nepagrįstai pelnytis

Dar 2019-ųjų lapkričio mėnesį Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko fizinių asmenų pašto siuntų deklaravimo muitinėje proceso antikorupcinį vertinimą. Kaip teigė komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė, buvo nustatyta, kad muitinė nesudaro aiškių ir praktinių sąlygų asmenims elektroniniu būdu savarankiškai deklaruoti prekių, gautų pašto siuntomis.

„Tai sudaro galimybę muitinės tarpininkams nepagrįstai pelnytis iš valstybės sudarytos prievolės ir pašto siuntų deklaravimo procesą daryti neskaidrų“, – informavo STT atstovė.

Jos teigimu, šiai dienai Muitinės departamentas dar nėra atsižvelgęs į antikorupcinio vertimo išvadoje pateiktus siūlymus.

„Paprastai institucijos atsižvelgia į didžiąją dalį STT pateiktų pasiūlymų“, – komentavo specialistė.

Nauja sistema – liepą

Dėl sudėtingo savarankiško prekių išsimuitinimo redakcija kreipėsi į LR muitinės departamentą. Jo komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė sutiko, kad prekes savarankiškai išsimuitina tik labai nedidelis procentas gyventojų, tačiau įspėjo, kad netrukus situacija turėtų pagerėti.

„Nuo liepos 1 dienos, kai atsisiunčiamos prekės iš trečiųjų šalių, įsigytos internetinėje parduotuvėje, Europos Sąjungai saugant savo rinką, bus apmokestinamos nuo 1 cento (dabar apmokestinamos nuo 22 eurų) ir pradės veikti draugiškesnis vartotojui deklaravimo įrankis“, – teigė ji ir aiškino, kad tai reiškia, jog bus supaprastintas prekių, gabenamų siuntose, kurių vertė iki 1000 Eur, deklaravimo įrankis. Jis bus skirtas fiziniams asmenims.

„Tačiau iki šio projekto atsiradimo muitinės klientai turėjo nueiti tam tikrą gerėjančio elektroninio raštingumo kelią, muitinė – taip pat. Be to, ji turėjo gauti finansavimą projektui, suteikti tam tikrą prioritetą tarp kitų prioritetų ir pan.“, – aiškino H. Rukšėnienė.

Specialistė pasakojo, kad kol naujoji sistema pradės veikti, išsimuitinti prekes gyventojai galės kaip ir iki šiol, tačiau, kaip teigė, tam reikės tam tikrų prisijungimų ir kodų.

„Jeigu asmuo atsisako skubių siuntų vežėjo (muitinės tarpininko) ar AB Lietuvos paštas paslaugų ir pageidauja importo deklaraciją pateikti pats, jis turi sudaryti sutartį su teritorine muitine.

Pasirašius sutartį, asmeniui suteikiami prisijungimo prie muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) duomenys. Taip pat asmuo privalo registruotis Muitinės prievolininkų registre ir jam suteikiamas asmens identifikavimo kodas (EORI). Sudarius sutartį, elektronines deklaracijas reikėtų pildyti naudojantis „MDAS Verslininko portalu“, – ko reikia, norint pačiam išsimuitinti prekes, vardijo ji.

Tiesa, gyventojai patys gali pasirinkti, kurios įmonės muitinės tarpininko teikiamomis paslaugomis naudotis.

„Asmenys, kuriems patiems sudėtinga pateikti deklaraciją elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, gali naudotis ne tik skubių siuntų vežėjų, turinčių atstovų muitinėje (muitinės tarpininko) statusą, bet ir kitų muitinės tarpininkų paslaugomis.

Vadovaujantis LR Muitinės įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, iš anksto informavę pašto operatorių ar skubių siuntų vežėją, gali deklaruoti jų siunčiamas arba gaunamas siuntas patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje“, – sakė H. Rukšėnienė.

„FedEx“: įmonė veikia kaip verslo partneris

Redakcija kreipėsi komentaro į UAB „Translaineris“, tačiau iš įmonės atsakymo nesulaukė.

Dėl muitinės tarpininkų įmonei perduotų Juliaus asmens duomenų situaciją sutiko pakomentuoti įmonės „FedEx“ atstovai, kurie iškart atsakė negalintys atskleisti jokios informacijos, susijusios su konkrečiomis įmonės gabenamomis siuntomis bei jų siuntėjais ir gavėjais.

„Gabenamų prekių muitinis įforminimas yra viena iš sričių, kurioje „FedEx“ bendradarbiauja su pasirinktais verslo partneriais, padedančiais mums ir mūsų klientams spręsti su muitinės reikalavimų laikymusi susijusius klausimus.

Mūsų verslo partnerių teikiamos paslaugos apima ir siuntų gavėjų informavimą mūsų vardu, siunčiant jiems pranešimus.

Remdamiesi „FedEx“ privatumo politikoje pateikta informacija, mūsų verslo partneriai, veikdami kaip duomenų tvarkytojai ir laikydamiesi verslo partneriams pagal duomenų tvarkymo susitarimus nustatytų įsipareigojimų, kreipiasi į siuntų gavėjus informuodami juos apie gautas siuntas ir apie būtinybę atlikti muitinės formalumus, kai reikia.

Gavę tokią informaciją, siuntos gavėjai gali ir turi teisę laisvai apsispręsti dėl siuntų muitinio įforminimo būdo, įskaitant, ar jie nori tam pasitelkti muitinės tarpininką“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.

Advokatas: galimai asmens duomenų pažeidimo nėra

Advokatų kontora Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai advokatas ir partneris Karolis Rugys paklaustas, ar, šiuo atveju, „FedEx“ galėjo skaitytojo asmens duomenis perduoti kitai įmonei, teigė, kad tokio pobūdžio teisinius santykius reglamentuoja Bendrasis duomenų̨ apsaugos reglamentas, kuris buvo pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d.

Karolis Rugys

Kaip tikino, minėto reglamento nuostatomis yra įtvirtinama, jog asmens duomenimis yra laikoma, bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti.

„Paminėtina ir tai, kad duomenų tvarkymu laikoma, bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų̨ rinkiniais atliekama operacija ar operacijų̨ seka, kaip antai rinkimas, išrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Paminėtina, kad vadovaujantis jau minėtuoju Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, yra konstatuojama, jog teisė į asmens duomenų̨ apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. Taip pat turi būti vertinama ar atskleidžiant duomenis buvo vykdoma ūkinė – komercinė veikla ir kita“, – teigė K. Rugys.

Advokato nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra laikoma, jog buvo atliekamas duomenų tvarkymas, kadangi jie buvo atskleisti duomenis persiunčiant.

„Nežinant tikslių faktinių aplinkybių, pasisakyti visiškai tiksliai konkrečiu atveju nėra galimybės, nes nėra aišku, kokie susitarimai buvo sudaryti ir sutikimai buvo duoti išsiunčiant siuntą, užsakant kurjerio paslaugas ir pan.

Galimai galėjo būti duoti sutikimai leisti naudoti siuntos duomenis, juos tvarkyti bei pasitelkti trečiuosius asmenis, kurių pagalba yra naudojama įvykdant sutartinius įsipareigojimus, kaip, šiuo atveju, yra reikalingas prekės išmuitinimas, kuris yra atliekamas muitinės tarpininkų.

Minėtų susitarimų pagrindu galėjo būti leista ir perduoti duomenis, kuomet siunta atvyks į Lietuvos Respubliką“, – sakė K. Rugys ir pridūrė, kad tai, jog toks duomenų perdavimas galimai nesudaro pažeidimo, patvirtina ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 str. nuostatos.

„Jose yra numatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kuomet tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; taip pat tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas“, – sakė jis.

Visgi, anot advokato, nors galimai asmens duomenų tvarkymo pažeidimo šiuo atveju ir negalima nustatyti, tačiau galima įtarti informavimo pareigos pažeidimą.

„Bendrojo duomenų apsaugos reglamentas numato, jog tuomet, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui informaciją duomenų valdytojo ir duomenų valdytojo atstovo, jei taikoma, tapatybę ir kontaktinius duomenis; duomenų apsaugos pareigūno, jei taikoma, kontaktinius duomenis; duomenų tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą; atitinkamų asmens duomenų kategorijas bei kitą informaciją numatytą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 14 str.“, – sakė K. Rugys.