Seime dėl Vyriausybės sprendimo kol kas nenagrinėti karantino atlaisvinimo priemonių auga priešprieša. Tik Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija palaiko Vyriausybės sprendimą. Liberalų Sąjūdžio atstovai siūlo bent jau atlaisvinti veiklas rajonuose, kur nebėra naujų atvejų, o Laisvės partija palaiko ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės poziciją, kad verslai jau galėtų atsidaryti.
Opozicijoje kyla atskiros iniciatyvos – valstiečiai vėl siūlo paskaityti jų planą, Darbo partija kviečia kreiptis į Konstitucinį teismą, o socialdemokratai ragina greičiau peržiūrėti draudimus.
TS-LKD: reiktų pakentėti ir ateiti į tą tašką, iš kurio nebūtų atkritimo
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patikina, kad atlaisvinimų nauda gali būti mažesnė nei žala.
„Mūsų frakcijos pozicija – akivaizdu, kad gyvename itin sudėtingais laikais ir niekam čia nėra malonu būti užsidarius ar suvaržius kažkaip savo įprastą gyvenimą. Tačiau suprantame, kad padėtis yra tokia, kokia yra ir visi kartu turime tą išgyventi. Aš manau, kad Vyriausybė daro viską tardamasi su ekspertais. Ir jei padarius atlaisvinimus matoma daugiau rizikų negu naudos, mes turime įsiklausyti“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tikrai nėra taip, kad kažkas kažką iš malonumo tą darytų. O verslo lūkesčiai savaime suprantami, ir tai yra labai svarbus sektorius. Mano žiniomis, premjerė nebuvo nieko žadėjusi dėl atlaisvinimų, kad jie įvyks, bet jei susidarė toks įspūdis, mačiau vakarykštį jos apgailestavimą dėl to ir prašymą supratingumo. Mes frakcijoje laikomės pozicijos, kad reikia atsižvelgti į situaciją, kad mes dar nesame išėję iš didelio sergamumo ruožo ir turime dar, deja, išbūti šį laiką susitelkus“, – tvirtina seniūnė.
Ji patvirtino palaikanti Vyriausybės pasirinktą liniją ir viliasi, kad į ekspertų nuomonę įsiklausys ir Laisvės frakcija. Ji patikina, kad tariamasi su visomis suinteresuotomis grupėmis, „niekam nėra lengva“, bet galbūt situacija pagerės ir jau kitą savaitę bus kitų aktualijų.
„Aš visada suprantu, kad yra ekspertų nuomonė ir gali būti politinė valia. Bet reikia turbūt pasverti, kas yra šitame etape iš tikrųjų racionalu, kalbant apie sveikatos sistemos apkrovimą, apie žmonių sveikatą, ir apie situaciją – jei mes, pvz., šiandien atlaisviname, o po poros savaičių vėl matome dramatišką susirgimų šuolį. Tai gal dar truputėlį reiktų pakentėti ir ateiti į tą tašką, iš kurio nebūtų atkritimo. (…) Niekada negali pasakyti, kad bus geriau. Deja gyvenam tokiais laikais.“, – tvirtina R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Laisvės frakcija palaiko A. Armonaitę
Laisvės frakcija Seime palaiko Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlymus leisti veikti grožio salonams, parduotuvėms, turinčioms įėjimus iš lauko – ragina „išgirsti smulkaus verslo lūkesčius ir labiau pasitikėti visuomenės sąmoningumu“.
„Manome, kad ministerijos siūlymai turėjo būti vakar svarstyti – konkrečiai ne maisto prekių prekyba, kur pagrinde smulkusis verslas, ir taipogi grožio paslaugos. Yra galimybė paslaugas teikti saugiai, galima riboti ir plotą ir tą teikimo pobūdį, kad yra tik vienas pirkėjas, vienas klientas. Manome, kad vakar turėjo būti priimtas kažkoks sprendimas, nes epidemiologinės sąlygos jau tikrai yra pagerėjusios ir mes vis tik turime irgi galvoti apie išėjimą iš karantino. Jau beveik metai, kai šalis yra tokioje situacijoje“, – „Delfi“ kalba Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
„Taip, krizė yra sveikatos, tačiau ji yra ir kituose sektoriuose, ir ekonomikoje. Turime ir į kitus dalykus atsižvelgti, į žmones, kurie galėtų saugiai dirbti, kuriems dabar mokame paramą, ieškome pagalbos, galimybių, subsidijų ir panašiai. Reikia ieškoti balanso“, – įsitikinusi I. Pakarklytė.
Ji akcentavo, kad nei ministerija, nei frakcija nesiūlo „daryti masinių renginių, leisti veikti „Akropoliams“, nėra siūlomas visiškas atpalaidavimas“. Veikti galėtų tik tos parduotuvės, kurios turi įėjimus iš lauko.
„Maisto ir gėrimų išsinešimas juk ir dabar veikia. Juk ir dabar gali nueiti, pasiimti kavos puodelį ir su tuo viskas yra tvarkoje, viskas yra saugu. Tai lygiai taip būtų galima ir kitą produktą pasiimti, ar tai būtų gėlės, ar rašiklis iš kanceliarinių prekių“, – tvirtina I. Pakarklytė.
Ji teigia, kad tarp frakcijų tokios diskusijos apskritai nebuvo, kadangi sprendimus priima ne Seimas.
„Taip, ministrės ir Vyriausybės pozicija išsiskyrė. Dabar buvo paklausyta ekspertų nuomonės. Bet sprendimus priima Vyriausybė. Ekspertai teikia savo poziciją, o Vyriausybė įvertina epidemiologinę situaciją, ekspertų rekomendacijas, bet ir kitą svarstyklių pusę – ekonominę situaciją, žmonių psichologinę būklę, kurie kelis mėnesius negali gauti pajamų, niekur negali išvykti iš savo savivaldybės. Tai turbūt reikėtų į visumą žiūrėti“, – svarstė I. Pakarklytė.
Ji pripažino nebesitikinti, greitų sprendimų: „Greičiausiai kitą savaitę bus priimti sprendimai dėl, ko gero, vasario vidurio. Bet čia, žinote, sunku dabar pasakyti“.
Liberalai: Rietave savaitę nėra nei vieno atvejo
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taipogi dalijasi abejonėmis dėl Vyriausybės pozicijos dar neleisti atlaisvinti karantino.
Jis siūlo kalbėti ne tik apie tam tikrų sektorių atidarymą, bet ir vertinti teritorijas, kadangi situacija Vilniuje ir regionuose reikšmingai skiriasi.
„Jau 7 paros, kai Rietavo savivaldybėje nėra sugautas nei vienas koronaviruso atvejis. Tai gerai, aš nesakau, kad visą Rietavo savivaldybę, visus verslus ten atidarome. Tačiau kai kuriuos verslus Rietave, Jurbarke dar kitose savivaldybėse mes galime atlaisvinti. Ne visoje Lietuvoje, pvz., grožio salonus ar prekybą ne maisto produktais, bet kai kuriose savivaldybėse“, – teigia E. Gentvilas.
Jis teigia sekantis situaciją Švedijoje, kur gyvena jo dukra – ši valstybė apribojimus taiko teritoriniu principu.
„Buvo laikotarpis, kai Stokholmo regionas labai sirgo, tai ten uždarymai visokie vyko. Skonės regionas Pietuose buvo mažiausiai sergantis, tai Skonėje suvaržymų nebuvo. Lietuva irgi turėtų žiūrėti daug kūrybiškiau. Jeigu ekspertai, sakysim, neleidžia atidaryti vieno sektoriaus visoje Lietuvoje – gal tas sektorius gali būti atidarytas tam tikrose teritorijose, ir šitaip judėtų ekonomikos smagratis“, – įsitikinęs E. Gentvilas.
Jis patikina, kad jau dabar dalis verslų galėtų veikti, tačiau „jei tai įvyks po poros dienų, turbūt irgi nebus katastrofa“.
„Žmonės turi aiškiai matyti, jei situacija pas mus yra gera, galima su visais reikalavimais užtikrinti saugumą – valdžia turi ištiesti ranką“, – apibendrino E. Gentvilas.
Jis patikina, kad nesutarimų dėl to valdančiojoje koalicijoje nėra.
„Pirmadienį bus valdančiosios koalicijos vadovybės pasitarimas, bet kol kas tikrai jokių kibirkščių nemačiau, negirdėjau. Na mes matome, kad išsiskiria pareigūnų nuomonės, bet ar tai reiškia, kad tai yra kibirkštys, konfliktai, nesutarimai ar krizės – manau, kad ne. Skirtingi požiūriai“, – vertina E. Gentvilas.
Visa opozicija nepalaiko Vyriausybės sprendimo
Tuo metu visos opozicijos frakcijos pasisako prieš atidėtą verslo atlaisvinimą.
„Reikia veikti remiantis sveiku protu, o ne drausti ar uždaryti viską iš eilės. Daugelis smulkių verslų, kirpyklos, grožio salonai tikrai gali atverti duris, jei laikysis visų saugumo reikalavimų. Jų veiklos atnaujinimas nesukeltų didelės rizikos. Dabar yra susiklosčiusi nelogiška situacija: didieji verslai yra remiami, prekybos centrai gali veikti, tuo metu visi kiti laikomi uždaryti“, – tvirtina frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Valstiečiai siūlo paskaityti jų planą
Didžiausios opozicinės frakcijos –Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – seniūnė Aušrinė Norkienė neslėpė nusivylimo ir priminė, kad Vyriausybė galėtų pasinaudoti valstiečių parengtu planu.
Ji patikino, kad frakcijoje šia tema ketvirtadienį dar bus diskutuojama.
„Mes iš tikrųjų nuoširdžiai sėdėjome ir parengėme savo planą iš patirties – kokių patirčių turėjome pavasarį su pirmuoju karantinu. Antrasis jau yra šiek tiek kitoks. Vertėtų Vyriausybės nariams bent jau jį perskaityti ir ten yra minčių, kurias galėtų panaudoti, nežiūrint į tai, kas jas sugalvojo, galvojant apie Lietuvos žmones ir jų emocinę, psichologinę būseną. Tiksinti didžiulė problema yra švietimas ir mokyklų nelankantys vaikai“, – nuogąstavo A. Norkienė.
Darbo partija kviečia kreiptis į Konstitucinį teismą
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna patikina, kad „jau tikrai reikia neberiboti smulkiajam verslui darbo“.
„Mes manome, kad saugiai smulkusis verslas galėtų veikti ir būtų sudarytos lygios sąlygos. Bet,deja Vyriasybė, vakar net į posėdį neįtraukė klausimo ir esame toliau visi uždaryti. Visiškai neaišku, kodėl didieji prekybos centrai gali veikti, kur ir susibūrimai žmonių didesni, o smulkusis verslas toliau lieka uždarytas“, – kalba V. Jukna.
„Išvada tokia, kad jie negali svarstyti Vyriausybės nutarimų, bet jie pabrėžė tai, kad svarbu, kad būtų nepažeistas lygiateisiškumas ir nebūtų sudarytos išskirtinės sąlygos kažkam veikti rinkoje. (…) Mes kviečiame Seimo narius prisijungti prie iniciatyvos, kad būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija ir būtų parengtas kreipimasis į Konstitucinis teismas, nes dabar tik jis vienintelis gali vertinti“, – kalbėjo V. Jukna.
Darbo partija argumentuoja, kad pagal Konkurencijos įstatymą, viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
Tamašunienė: visuomenės spaudimas čia yra svarbesnis nei politinis
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė patikina, kad frakcija neturi vienos pozicijos, mat narių nuomonės labai skirtingos: dalis palaiko valdančiąją daugumą, dalis – ne.
„Asmeniškai galvoju, kad kai kurie lengvinimai jau tikrai turėtų įvykti, kalbant apie smulkųjį verslą. Matome, kad didieji prekybos centrai, turėdami labai didelį asortimentą įvairių prekių, ne tik maisto, pritraukia labai daug žmonių. Ir mažos parduotuvėlės galėtų tikrai veikti ir sektorius būtų dar geresnis nei dabar, kai žmonės dėl visko važiuoja į didžiuosius prekybos centrus“, – sako R. Tamašunienė.
„Juo labiau, kad jau turime ir pasiskiepijusių žmonių nemažą būrį, ir persirgusių, kurie turi įgiję natūralų imunitetą, ir kalbant apie tuos kurie dirbs, ir kurie dėl paslaugų kreipsis. Mano vertinimu, ši savaitė sukėlė daug įtampos, o pozityvesnio poslinkio – ne“, – apgailestavo R. Tamašunienė.
Ji kritikavo Vyriausybės komunikaciją, kad žmonėms buvo sukeltų nepagrįstų lūkesčių, visi laukė pokyčių, galimybių, tačiau po to buvo nuvilti.
Politikė viliasi, kad kitą savaitę „reikalai judės kita linkime ir bus pozityvesnių poslinkių“.
„Visuomenės spaudimas čia yra svarbesnis nei politinis“, – teigė R. Tamašunienė.
Kirpyklos ir dauguma parduotuvių neveikia nuo gruodžio 16 d, kuomet įvestos sugriežtintos karantino priemonės. Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos.
