Pirmojo karantino metu dėl veiklos apribojimų nukentėjęs verslas galėjo pasinaudoti dalinio patalpų nuomos kompensavimo pagalbos priemone. 50 proc. patalpų nuomos tuo metu dengė valstybė, 30 proc. nuolaidą turėjo suteikti pats patalpų nuomotojas, o likusius 20 proc. įmonės dengė iš savo kišenės.
Nors smulkusis verslas šią priemonę linksniavo kaip vieną sunkiu metu padėjusių labiausiai, antrojo karantino metu tokios pagalbos priemonės pratęsimo valdžia atsisakė. Kaip buvo teigiama, toks sprendimas priimtas dėl per brangiai atsiėjusios pagalbos priemonės administravimo.
„Delfi“ didžiųjų prekybos tinklų, centrų bei komercinio NT valdytojų teiravosi, ar, nors valdžia tokią pagalbos priemonę ir panaikino, šiandien prekybos plotų nuomotojai padeda smulkiajam verslui ir savarankiškai suteikia nuolaidas.
Romanovskis: čia turime kelias kategorijas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad situacijų, susijusių su suteikiamomis nuolaidomis verslui, būna įvairių.
„Girdėjau labai skirtingą informaciją, vieni nuomotojai padeda, kiti – ne. Čia kalbu ne vien apie prekybos centrus, bet bendrai, apie patalpų savininkus.
Vieni klausia, ar ta kompensacija iš valstybės bus, jei nebus – tada nuolaidos nebus, čia kaip buvo pirmo karantino metu.
Antra nuomotojų kategoriją, kurie neklausia, o mato situaciją ir duoda tas nuolaidas, kurios būna ir nemažos, iki 50 proc., o būna, kad ir išvis atleidžia nuo mokesčio.
Tada dar viena kategorija, kad jei bus kažkokios skiriamos priemonės, tada bus reaguojama ir nuolaidos bus suteikiamos.
Sakyčiau, kad situacija įvairi ir viskas priklauso nuo santykio, atsakomybės, etikos, suvokimo, geranoriškumo. Nes, kita vertus, kai kurie rizikuoja, kad jeigu nuomininkas iš jų išeis, patalpos liks tuščios. Pažiūrėkite, kiek Pilies gatvėje yra tuščių patalpų, kurios, manau, ilgai dar bus tuščios. Gali būti, kad tai tos istorijos, kai susitarta nebuvo“, – sakė jis.
Mokestį mažina iki 50 proc.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė redakcijai pasakojo, kad įmonės valdomose patalpose šiuo metu yra įsikūrę apie 430 nuomininkų, o „Maxima“ su smulkaus ir vidutinio verslo prekybininkais, kurių veikla buvo apribota ar visiškai sustabdyta, solidarizavosi dar 2020-ųjų pavasarį, tik paskelbus pirmąjį karantiną.
Kaip aiškino, tuomet patalpų nuomos mokestis šios įmonės patalpose įsikūrusiems prekybininkams buvo mažinamas iki 50 proc., taip pat taikomos lanksčios jos atsiskaitymo sąlygos.
„Suteiktos nuolaidos nuomininkams per 2020 m. „Maximai“ atsiėjo daugiau nei 1,5 mln. eurų. Nuomos nuolaidos taikomos ir dabar“, – komentavo E. Dapkienė.
Ji teigė, kad prekybos tinklo „Maxima“ patalpose įsikūrusioms ir ankstesnių įsiskolinimų neturinčioms įmonėms, kurios dėl įvesto ir sugriežtintų karantino sąlygų negali vykdyti savo veiklos, nuomos mokestis ir šiandien mažinamas iki 50 proc.
„Toms įmonėms, kurių veikla karantino metu apribota tik iš dalies, suteikiama nuomos mokesčio nuolaida, proporcinga sumažėjusiai apyvartai, o maksimalus jos dydis taip pat galės siekti iki 50 proc. nustatyto nuomos mokesčio“, – aiškino atstovė bei pridūrė, kad be to, įmonėms dar sudaromos sąlygos nuomos mokėjimus atidėti iki 6 mėnesių.
„Šiuo laikotarpiu įmonėms išlieka pareiga laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas“, – teigė ji.
Parengė strategiją
„Rimi Lietuva“ NT skyriaus vadovas Mindaugas Žilinskas taip pat pasakojo, kad pirmojo karantino metu tiek „Rimi“ priklausančiuose, tiek ir nuomos sutartyse numatyta teise valdomuose prekybos centruose įsikūrusiems nuomininkams, patalpų nuomai buvo taikomos nuolaidos.
Jos, kaip aiškino, buvo taikomos individualiai, priklausomai nuo nuomininko veiklos, ar ji buvo leistina ir vykdoma, ar pilnai sustabdyta, taip pat nuo nuomos sutarties sąlygų, finansinių įsipareigojimų bei kitų aplinkybių, kurios kiekvieno nuomininko atveju buvo vertinamos individualiai.
Pasak M. Žilinsko, šiuo metu prekybos tinklas taip pat ruošiasi savarankiškai pagalbai įmonėms.
„Šiuo metu jau esame pasirengę nuomos nuolaidų strategiją labiausiai nuo antros karantino bangos nukentėjusiems nuomininkams, naudosime panašius principus ir veiksmų planą kaip ir pirmo karantino atveju“, – žadėjo jis.
Nuolaida siekė 100 proc., dabar – 50 proc.
Viena didžiausių šalyje komercinio NT vystymo ir valdymo bendrovių „Baltisches Haus“ Lietuvoje šiandien taip pat valdo apie 260 000 kv. m. komercinės paskirties patalpų, kuriose savo verslus plėtoja apie 650 įmonių. Tai, kaip pasakojo jos rinkodaros projektų vadovė Raimonda Mailaitė, tiek tokios maisto prekių parduotuvės kaip „Iki“, tiek kavinės, vaistinės, sporto klubai bei kt.
Ji aiškino, kad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu komercinio NT bendrovė bendradarbiavo su savo nuomininkais, o jų nuolaida patalpų nuomai pirmojo karantino metu siekė ir 100 proc.
„Pavasarį, tik įvedus pirmąjį karantiną, iš „Baltisches Haus“ turimų 1 200 prekybos ir paslaugų taškų, kuriuose veikia nuomininkai, pusantro mėnesio buvo uždaryti apie 700, t. y. apie 57 proc. visų taškų.
Praėjus dviems savaitėms nuo pirmojo karantino pradžios, nesulaukę Vyriausybės sprendimų ir įvertinę savo galimybes, nusprendėme patys imtis veiksmų. Tuomet priėmėme sprendimą nuomininkams suteikti 100 proc. nuolaidą veiklų draudimo laikotarpiu.
Šiuo metu, besibaigiant trečiajam antrojo karantino mėnesiui, visiškai veiklos negali vykdyti 330 iš daugiau nei 650 „Baltisches Haus“ nuomininkų, yra uždaryti 570, t. y. 48 proc. visų prekybos ir paslaugų taškų.
Mes, įvertinę neseniai numatytas Valstybės pagalbos priemones verslui ir savo galimybes skirti papildomą pagalbą, šiemet priėmėme sprendimą suteikti 50 proc. nuolaidą draudimo veiklų laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki vasario pabaigos“, – teigė ji.
Pasak R. Mailaitės, kaip ir pirmojo karantino metu, nuolaidos šiandien suteikiamos tik tiems nuomininkams, kurių veikla dėl karantino yra uždrausta, ir kurie neturi jokių susidariusių istorinių skolų už nuomą bei komunalinius mokesčius.
Tariasi individualiai
„Delfi“ teiravosi kokias nuolaidas taiko ir didieji prekybos centrai, tokie kaip „Akropolis“, „Mega“ bei „BIG Vilnius“.
„Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas komentavo, kad prekybos centras šiandien Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose turi apie 650 nuomininkų, kuriems pernai, galiojant Vyriausybės patvirtintoms dalinio nuomos kompensavimo priemonėms, buvo suteikiamos nuolaidos ir leista pasinaudoti valdžios skirtomis kompensacijomis.
Ar tokios nuolaidos nuomininkams taikomos ir šiuo metu, jis teigė, kad kiekvienu atveju yra tariamasi individualiai.
„Atsižvelgdami į šiemet patvirtintas naujas pagalbos verslui priemones su nuomininkais taip pat tariamės individualiai, ieškodami optimaliausių sprendimų.
Mūsų tarpusavio susitarimus ir įsipareigojimus apibrėžia konfidencialios nuomos sutartys ir jų priedai, tad konkrečių susitarimų su verslo partneriais sąlygų komentuoti negalime“, – aiškino D. Mertinas.
Prekybos centro „Mega“ atstovai taip pat tikino, kad pirmojo karantino metu nuomininkams buvo suteiktos nuolaidos, tačiau šiuo metu situacija nėra aiški.
„Antrojo karantino bendradarbiavimo modelis iki galo nėra aiškus, vertinama kiekvieno nuomininko individuali situacija ir siekiama objektyviai išlaikyti šalių pusiausvyrą“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Apie individualiai derinamas nuolaidas kalbėjo ir PC „BIG Vilnius“ valdytoja Rimantė Merkevičiūtė.
Ji teigė, kad šiuo metu su nuomininkais vyksta nuolaidų derinimosi procesas.
„Individualiai kiekvienu atveju, rengiame susitarimus ir deramės su nuomininkais.
Dar noriu priminti, kad beveik 50 proc. „BIG Vilnius“ ploto yra veikiantys nuomininkai, nes jų veikla leistina arba veikia kaip atsiėmimo punktai“, – sakė ji.
Pasak R. Merkevičiūtės, dauguma „BIG Vilnius“ nuomininkų metus baigė su sumažėjusiomis metinėmis apyvartomis.
„Lyginant 2020 m. ir 2019 m. apyvartas, bendras nuomininkų apyvartos kritimas sudaro 16 proc., kurį labiausiai lėmė pavasarį ir metų pabaigoje – Kalėdiniu laikotarpiu – įvesti apribojimai, draudžiantys daugelio nuomininkų veiklą.
Kalėdinė prekyba sudaro itin reikšmingą įtaką metiniams nuomininkų ir prekybos centro rezultatams“, – teigė ji.
Gali gauti subsidijas
Nors tokios priemonės, kaip nuomos mokesčio kompensavimo ir nebėra, verslai šiandien gali pretenduoti į subsidijas.
„Įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 ir kurių apyvarta krito ne mažiau kaip 30 proc., gali pasinaudoti šiuo metu veikiančia subsidijų priemone, kuri yra lankstesnė ir verslas pats gali nuspręsti kaip ją panaudoti – sumokėti nuomą, komunalinius mokesčius ar kt. Paraiškas subsidijoms gauti įmonės turi teikti per Mano VMI. Pirmosios subsidijos jau paskirstytos praėjus vos savaitei nuo šios priemonės veikimo pradžios. Iš viso tam numatyta 150 mln. eurų.
Taip pat verslas gali kreiptis į INVEGĄ dėl tiesioginių COVID-19 paskolų sumažintomis palūkanomis apyvartinėms išlaidoms finansuoti. Iki 100 tūkst. eurų dydžio paskolas gali gauti įmonė, kurios apyvarta dėl COVID-19 krito daugiau nei 30 proc. Iš viso tam skirta 30 mln. eurų“, – komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Taip pat buvo teigiama, kad šiuo metu yra ruošiamas 150 mln. eurų antrasis pagalbos verslui paketas, kuriuo siekiama padėti nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms – smulkiajam ir vidutiniams verslui, individualią veiklą vykdantiems, taip pat planuojama turgavietės mokesčio kompensacija.
„Šiuo metu vyksta šių priemonių derinimas su socialiniais partneriais. Jei derinimo procesas vyks sklandžiai, antrojo paketo priemonėmis verslas galėtų naudotis vasario antroje pusėje“, – teigė ministerija.
Sudėjus kompensacijas už prastovas ir šias pagalbos priemones, verslui padėti bus skirta apie pusę milijardo eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat teigė, kad neplanuoja pratęsti ankstesnės Vyriausybės taikytos nuomos kompensavimo priemonės. „Toks sprendimas priimtas po konsultacijų su Finansų ministerija, taip pat įtakos turėjo ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gautas raštas dėl abejotino šios priemonės skaidrumo ir teisingo lėšų panaudojimo.“, – teigė atstovai.
„Delfi“ primena, kad prieš kurį laiką Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikta analizė parodė, kad 7 mln. eurų, t. y. maždaug trečdalis dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonės lėšų buvo panaudotos už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose.
Be to, nustatyta atvejų, kai nuomininkas su nuomotoju buvo susiję pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius.
Daugiau skaitykite čia.
