Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje VMI vadovė Edita Janušienė sakė, kad, inspekcijos apklausos duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų pateisina šešėlį, o 50 proc. gyventojų pirktų prekę pigesnę ir be mokesčių.
„Su visuomenės sąmoningumu mes tikrai turime kur dirbti“, – nuotoliniame komiteto posėdyje sakė E. Janušienė.
Tuo metu VMI viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas pateikė Statistikos departamento duomenis, kad 2019 metais oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis siekė 13,1 proc. BVP, o 2020 metais, prognozuojama, galėtų siekti 12,7–13 proc. BVP.
„Yra oficialiai neapskaitytos ekonomikos mažėjimo tendencija, bet tie mažėjimo tempai netenkina“, – sakė A. Klerauskas.
Kalbėdamas apie pajamų surinkimą, jis sakė, kad didžiausias atotrūkis biudžeto pajamose, palyginti su planu, buvo prasidėjus pandemijai.
„Akivaizdžiai matome, kad, prasidėjus pandemijai ir pradėjus taikyti mokestinės pagalbos priemones, pradėjus leisti nemokėti einamųjų deklaruojamų įmokų, turėjome didžiausią atotrūkį biudžeto pajamose, lyginti su planu.
Atitinkamai einant link metų galo situacija taisėsi, tai atsiliepė ir pajamų surinkimo rodikliuose. Prie to reikia pridėti, kad prisidėjo ir mūsų tiksliniai veiksmai, kai trečią ketvirtį, pastebėjus, kad situacija gerėja, mes pradėjome dirbti su didžiaisiais mokesčių mokėtojais ir kalbėtis apie tai, kad nors yra suteikta galimybė nemokėti mokesčių, pagal ekonominę situaciją būtų pradėti mokėti einamieji mokesčiai“, – sakė VMI viršininkės pavaduotojas.
A. Klerauskas nurodė, kad prekybos, nekilnojamojo turto operacijų, transporto ir paslaugų sektoriai yra pridėtinio vertės mokesčio (PVM) atotrūkio lyderiai.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad tai masto diagrama – kokiuose sektoriuose daugiausia apskaičiuojama atotrūkio. Be abejo, tai susiję su tuo, kad prekybos sektorius yra vienas iš didžiausių ir dažnai taip būna, kad jis rikiuojasi priekyje, atitinkamai paslaugų sektoriai yra tie, kuriuose vyrauja atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, – sakė A. Klerauskas.
