Mano, kad ribojimai pažeidžia sąžiningą konkurenciją

„Klientų turėdavau nedaug ir galėčiau pro langelį ar įsileidęs po vieną-du juos tikrai saugiai aptarnauti ir toliau. Taip net sumažinčiau pirkėjų srautus tose pačiose maisto parduotuvėse. Tačiau turėjau užsidaryti ir užsidariau. Juk taip pasakė valdžia“, – pasakoja Vincas.

Vyras mano, kad dabartiniai Vyriausybės ribojimai yra neteisingi ir pažeidžiantys sveiką konkurenciją: „Ribojimai vienus, ir taip turtingus, daro dar turtingesniais, o kitus palieka prie suskilusios geldos.“

„Kaip jaustis man, kuris negali toliau sėkmingai verslauti ir išlaikyti šeimos, matydamas sutryptus sąžiningos konkurencijos principus? Juk kol vieni verslai uždaryti, nes jų mat prekės nėra pirmo būtinumo, didžiosios maisto prekių parduotuvės pamina bet kokią etiką ir pradeda masiškai pardavinėti remonto ir statybinius įrankius! Ir meta didžiulius pinigus reklamai. Gal kas norės su duona ir pienu nusipirkti „daugiafunkcį atsuktuvą“ ar „reguliuojamą litavimo stotelę“?“ – piktinasi smulkusis verslininkas.

Maža to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prekybos tinklai masiškai reklamuoja darbo įrankius ir nuolaidas jiems. Jis pateikė prekybos tinklo „Lidl“ pavyzdį.

„Skersai išilgai maisto parduotuvės reklamuoja savo darbo įrankių akcijas: „Tik dabar pirkite pigiau, paskubėkite, nes prekių skaičius ribotas!“ Juk tai prasilenkia net su pačių prekybininkų pasižadėjimais, kad nereklamuos vienkartinių akcijų, kad neskatins žmonių plūsti į jų prekybcentrius! Ar tai galima vadinti vienodomis verslo sąlygomis? Ar tai ne aukščiausio lygio naglumas?“ – klausia verslininkas.

Foto: Skaitytojo nuotr.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sako, kad prekybos tinklas atsižvelgia į rekomendacijas neorganizuoti trumpalaikių akcijų, tokių kaip laimės valandos ar degustacijos.

„Siekiame, kad mūsų pasiūlymais pirkėjai galėtų pasinaudoti bent kelias dienas. Šiuo atveju minimos prekės yra asortimento pasiūlymai, galiojantys nuo ketvirtadienio iki tol, kol prekių bus asortimente“, – komentuoja ji.

Teisininkas: prekybos centrai nepažeidžia konkurencijos sąlygų

Advokatų kontoros „Walless“ asocijuotasis partneris, konkurencijos teisės ekspertas Darius Miniotas pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad prekybos centrai karantino metu savo veiklą organizuoja taip, kaip jiems leidžia Vyriausybės nustatyti reikalavimai. Kadangi Vyriausybė prekybos centruose nėra uždraudusi prekybos ne pirmo būtinumo prekėmis, taip pat nėra uždraudusi šių prekių reklamos, tad prekybos centrai esą turi pilną teisę tiek šias prekes pardavinėti, tiek jas reklamuoti.

„Atitinkamai prekybos centrai iš savo pusės jokių neteisėtų ar sąžiningą konkurenciją pažeidžiančių veiksmų neatlieka – jie savo veiklą vykdo taip, kaip jiems leidžia teisės aktai“, – pažymi jis.

Tačiau situaciją vertinant iš Vyriausybės nustatytų ribojimų pusės, anot jo, tikrai galima kelti klausimą, ar nustatyti ribojimai buvo proporcingi ir ar siekiamo sveikatos apsaugos tikslo nėra galima pasiekti griežtomis, tačiau ne tokiomis absoliučiomis priemonėmis, tokiomis kaip visiškas tam tikrų prekybos vietų uždarymas. Konkurencijos teisės ekspertas pateikia pavyzdį – buvo galima nustatyti, kad vienu metu gali būti aptarnaujamas tik 1 žmogus, nepriklausomai nuo parduotuvės ploto ir pan.

„Verslo galimybės kvestionuoti nustatytų ribojimų proporcingumą, nors ir ribotos, tačiau yra įmanomos. Vyriausybės nustatytų priemonių proporcingumo vertinimą gali atlikti Konstitucinis Teismas“, – sako D. Miniotas.

Konkurencijos taryba nesiima vertinti Vyriausybės sprendimų

Šį klausimą sausio pabaigoje kėlė ir politikai, ir darbdavių atstovai. Seimo opozicijoje esantys „darbiečiai“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Jie prašė įvertinti, ar praėjusių metų lapkričio 4-osios Vyriausybės sprendimas dėl karantino paskelbimo nepažeidžia sąžiningos konkurencijos.

Besikreipusiųjų teigimu, įsigaliojus nutarime nustatytiems draudimams, galimai buvo apribota konkurencija, nes pagal nutarime nustatytus reikalavimus, smulkusis ir vidutinis verslas – mažos prekyvietės ir kitos specializuotos parduotuvės – neturi galimybės ir vienodų sąlygų rinkoje konkuruoti su dideliais prekybos centrais.

Darius Miniotas
Foto: Organizatorių nuotr.

Iš Konkurencijos tarybos sulauktas atsakymas dalį verslų papiktino. Institucija teigia, kad apie konkurencijos ribojimų per karantiną proporcingumą sprendžią ir vertina pati Vyriausybė. Konkurencijos įstatymas esą nesuteikia tarybai kompetencijos vertinti Vyriausybės sprendimų dėl karantino sąlygų teisėtumo, mat tai nagrinėja Konstitucinis Teismas.

„Konkurencijos taryba, sulaukianti kreipimųsi dėl nevienodų verslo sąlygų per karantiną, nurodo negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą.

Konkurencijos taryba konstatuoja, kad institucijai, kaip konkurencijos politikos vykdytojai, Konkurencijos įstatymas nesuteikia kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų, tarp jų ir nutarimo, kuriuo buvo paskelbtos karantino Lietuvoje sąlygos, teisėtumo.

Taigi, Konkurencijos taryba negali nuspręsti, ar per karantiną nustatytas konkurencijos ribojimas yra proporcingas, nes tai vertinant būtina atsižvelgti į siekį saugoti gyventojų sveikatą ir kitus interesus, o to vertinti Konkurencijos taryba neturi duomenų ir kompetencijos“, – teigiama komentare.

Konkurencijos taryba pirmojo karantino metu nurodė suprantanti, kad tuometė Vyriausybė nustatė apribojimus per karantiną, pirmiausia siekdama apsaugoti gyventojų sveikatą precedento neturinčios pandemijos akivaizdoje. Tačiau taip pat pažymėjo, kad tiek, kiek tai leidžia su sveikatos apsauga susijusios aplinkybės, būtina užtikrinti, kad nustatomi ūkinės veiklos apribojimai būtų proporcingi ir nesuteiktų nepagrįstų privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuodami kitus.

„Tai ypač svarbu todėl, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos. Jeigu ilguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau“, – rašoma Konkurencijos tarybos atsakyme.

Danas Arlauskas

Atsakymas dalį verslų papiktino ir nuvylė

Praeitą savaitę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas portalui Delfi teigė, kad toks atsakymas iš institucijos nuvylė.

„Esu labai nusivylęs tokia pozicija, nes mes labai konkrečiai teiravomės ne apskritai dėl Vyriausybės nutarimo, o dėl to, kodėl tokiu laikotarpiu vieniems leidžiama pardavinėti ir maisto produktus, ir ne pirmojo būtinumo prekes, o kitiems reikia būti užsidarius. Ypač tai buvo matoma prieš Kalėdas, kai prekybos tinklai prekiavo rogutėmis, eglutėmis, ir viskuo kitu. Kai kurios parduotuvės net neprimena maisto prekių parduotuvių, nes kai įeini, atsiduri tarp batų, sąsiuvinių, o tik vėliau prieini prie maisto“, – kalbėjo jis.

„Mums norisi teisingumo. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Vyriausybės nutarimas teisėtas, bet jis nėra teisingas. O visuomenėje daugiausia įtampos ir kyla ne dėl to, kiek teisės aktai teisėti, bet kiek jie teisingi ir ar kažkam nesudaro išskirtinių sąlygų“, – pridūrė jis.

Karantino ribojimai turės ilgalaikių pasekmių

Advokato D. Minioto teigimu, karantinas ir jo ribojimai tikrai turės ilgalaikių pasekmių smulkiajam verslui, tačiau, kaip pažymi, ne vien neigiamų. Karantinas esą atvėrė ir naujų galimybių, tokių kaip elektroninės prekybos kanalas, kuris, karantinui pasibaigus, sėkmingai papildys ar net kai kuriais atvejais pakeis fizinės prekybos vietas.

„Tai turi įtakos ir pirkėjų įpročiams – vis daugiau žmonių apsiperka internetu, kuriame smulkaus verslo ir didžiųjų prekybos centrų konkurencinės sąlygos iš esmės yra vienodos“, – teigia jis.

Konkurencijos teisės ekspertas nemano, kad dėl karantino prekybos centrai įgis konkurencinį pranašumą prieš smulkųjį verslą dėl vartotojų įpročio apsipirkti juose. Anot jo, gali atsitikti netgi priešingai – žmonės pavargs nuo prekybos centrų ir kaip tik po karantino pabaigos labiau rinksis smulkųjį verslą, mat bus pasiilgę individualaus dėmesio, patarimo, specifinių prekių.

Be to, pasak pašnekovo, daugelis sąmoningai rinksis smulkųjį verslą, suprasdami, kad jam buvo sunkus metas, ir taip siekdami jį paremti. Jau dabar daugelis žmonių taip daro, apsipirkdami internetu.

„Įprastai smulkiose prekybos vietose galima apsipirkti ir greičiau – nereikia stovėti eilėse ar klaidžioti po didelio ploto parduotuvę. Manau, žmonės to nepamirš, tą įvertins ir įprotis čia netaps lemiamu veiksniu, o smulkusis verslas susigrąžins šiuo metu užleistas pozicijas“, – svarsto advokatas.

Latvijos pavyzdys nebūtinai tinkamas sprendimas

Paklaustas, kaip jis vertina Latvijos pavyzdį, kai maisto prekių parduotuvės privalėjo užverti nebūtinųjų prekių skyrius, ir kodėl Lietuva juo nepasekė, D. Miniotas pažymi, kad atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir kitus veiksnius, kokius ribojimus taikyti yra kiekvienos šalies pasirinkimas. Vis dėlto, jo vertinimu, atskirų parduotuvės skyrių aptvėrimas nėra tinkamas sprendimas.

„Pirkėjų srautų tai stipriai nesumažins, nes į maisto prekių parduotuvę dažniausiai einama pirkti maisto, o ne maisto prekės jau atsiduria tik šalia pagrindinio krepšelio. Kas liečia konkurencijos sąlygų suvienodinimą tokiu būdu, reikia nepamiršti, kad konkurencijos teisė, visų pirma, gina vartotoją. Konkurentus taip pat, bet pagrindinis tikslas visada yra vartotojas.

Taigi, jei ribojimas yra nustatomas ne siekiant suvaldyti epidemiologinę situaciją, bet dirbtinai suvienodinti konkurencijos sąlygas, – vienareikšmiškai nukentės vartotojas, nes jam bus apribotos galimybės nusipirkti daugelio kasdieninių prekių, be kurių jis neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Jei tokias prekes kaip tualetinis popierius, dantų pasta ar muilas vartotojas galės nusipirkti tik internetu arba tik savaitgaliais, nemanau, kad vartotojų interesas bus patenkintas ir konkurencijos teisė tokiu būdu pasieks savo tikslus. Pagalvokime, kokie bus šių prekių pristatymo terminai, jei visa Lietuva šias prekes pirktų internetu, o ką daryti tiems, kas neapsipirkinėja internetu: laukti savaitgalio, kol galės nusipirkti pasibaigusio muilo ar dantų pastos?“ – komentuoja „Walless“ advokatas.

D. Miniotas pabrėžia, kad situacija yra neeilinė, todėl reikalingas tam tikras balansas tarp skirtingų šalių interesų: „Kaip minėta, ar balansas tinkamas, gali patikrinti tik Konstitucinis Teismas. Šiuo atveju tas balansas galėtų būti tikrinamas iš tos pusės, ar kai kurie nustatyti suvaržymai, tokie kaip visiškas prekybos vietų uždarymas, nebuvo neproporcingai dideli, ir ar to paties rezultato nebuvo galima pasiekti mažiau suvaržant vienos iš šalių – šiuo atveju smulkiojo verslo – interesus. Kitaip tariant, klausimas turėtų būti ne „jei man uždrausta, kodėl kitam nėra uždrausta?“, bet „jei kitam leidžiama, kodėl man nėra leidžiama?“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra pareiškusi, kad ne pirmo būtinumo prekėmis dabar gali būti prekiaujama, tačiau be tiesioginių kontaktų – įrengus bekontaktį atsiėmimo punktą, internetu ar telefonu užsakytas prekes galima pristatyti į namus ar atsiimti punktuose.