„Pastarosiomis savaitėmis sulaukiame vis daugiau pranešimų apie sukčiavimą skelbimų svetainėse. Finansiniai sukčiai apsimeta ir daiktų pirkėjais, ir pardavėjais dažniausiai iš Rytų Europos šalių, bendrauja ne lietuvių ar laužyta lietuvių kalba, naudoja programėles „Viber“ ar „What‘s App“. Sukčiai apsimeta daiktų pardavėjais ir deda suklastotus skelbimus, kuriuose neva pigiau pardavinėja elektronikos prekes, buitinius prietaisus, kartais net populiarių veislių šuniukus. Sutarus dėl daikto pirkimo sukčiai atsiunčia nuorodą į puslapį, kuris dažnai vizualiai primena tikrą skelbimų ar žinomų kurjerių paslaugas teikiančių įmonių svetainę, ir paprašo ten įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis bei patvirtinti mokėjimą. Taip sukčiai pasisavina lėšas“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Anot jo, skelbimuose sukčiaujama ir kitu būdu – sukčiai apsimeta ir pirkėjais, kurie nori įsigyti gyventojų parduodamus daiktus. Tokiu atveju jie įtikina, kad dėl įvairių priežasčių negali pervesti pinigų į banko sąskaitą už norimą įsigyti daiktą ir vėlgi atsiunčia nuorodą į puslapį, kur paprašo gyventojo įvesti savo mokėjimo kortelės ir banko prisijungimo duomenis – neva tam, kad į pardavėjo kortelę pervestų pinigus už norimą įsigyti daiktą.
Pastaruoju metu tokio sukčiavimo pastebima vis dažniau, be to, tokie sukčiai dažnai prašo gyventojų pakartoti mokėjimus kelis kartus, nes jie neva dėl techninių priežasčių nepavyksta, ir taip nuskaičiuoja keliskart didesnes pinigų sumas, pažymima SEB banko pranešime.
Bankas įspėja klientus ir ragina būti labai atidžius, niekada neįvesti savo mokėjimo kortelių ar interneto banko prisijungimo duomenų įtartinose svetainėse, gavus nuorodą iš privačių asmenų, ir kritiškai vertinti tokius prašymus.
Jei klientas, spustelėjęs gautą nuorodą, įveda savo mokėjimo kortelės duomenis (kortelės numerį, galiojimo datą, CVV kodą) ir patvirtina atsiskaitymą įvesdamas savo atpažinimo kodą bei prisijungimą patvirtindamas naudojama prisijungimo priemone („Smart-ID“, slaptažodžių generatoriumi, mob. parašu), toks mokėjimas yra laikomas tinkamai autorizuotu, t. y. atliktas paties kliento, todėl atsakomybė už tokį mokėjimą tenka pačiam klientui. Jei tokiu atveju klientas kreipiasi į banką teigdamas, kad pinigai buvo pervesti sukčiams, bankas, laikydamasis organizacijų „Mastercard“ ir „Visa“ taisyklių, deda visas pastangas, kad padėtų klientui susigrąžinti lėšas. Deja, dažnai lėšas atgauti būna sunku arba nebeįmanoma.
