Užimtumo tarnyboje registruoti 282 tūkstančiai bedarbių, tai sudaro 16,4 procentų darbingo amžiaus gyventojų.
Kas dvidešimtas bedarbis prieš tai pabuvo prastovose – 13 tūkst. asmenų anksčiau buvo remiami taikant prastovų subsidiją. Vienas ketvirtadalis šių asmenų dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, kitas ketvirtadalis – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.
Dar 120 tūkstančių darbuotojų šiuo metu yra prastovose – 15,7 tūkst. įmonių negali jų aprūpinti darbu, informavo Valstybinė darbo inspekcija.
Vyriausybė trečiadienį svarsto klausimą dėl ribojimų atlaisvinimo prekybininkams ir grožio paslaugų teikėjams ir tai kursto verslo lūkesčius.
Didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas patikina, kad tokia situacija ilgai tęstis nebegali: „Karantinas jau pakankamai ilgai užsitęsė ir verslui yra labai sunku neturėti tiesioginės veiklos“. Grupės apyvarta sausį 70 proc. mažesnė nei prieš metus.
„Oksanos Pikul grožio namus“ valdanti Oksana Pikul – Jasaitienė neslepia su nekantrumu laukianti galimybės atnaujinti veiklą – klientus netgi tenka rašyti į eilę. Dėl padidėjusio minimalaus atlyginimo ir kitų sąnaudų grožio specialistams šiemet gali tekti atseikėti daugiau.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis patikina, kad verslas nuolat pasiruošęs atnaujinti veiklą, kai tik visuomenės sveikatos situacija leis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė R. Vainienė teigia, kad pirmu etapu galėtų pradėti veikti parduotuvės iki 2000 kv. metrų, turinčios įėjimus iš lauko, ir ribojančios klientų skaičių taip, kad vienam tektų 30 kv. metrų.
„Bet yra ir psichologinė sveikata. Kada akivaizdu, kad šiek tiek apsitvarkyta su fizine sveikata, COVID1-19, psichologinė sveikata yra didžiausias iššūkis, ar tai būtų verslas, ar mokyklos, ar žmonės, ypač, nežinant, kas mūsų toliau laukia. O akivaizdu, kad mes dar nežinom, kas mūsų toliau laukia“, – dalijosi A. Romanovskis.
Perveneckas: jei taip tęsis toliau, gali būti visokių rezultatų
R. Perveneckas, vadovaujantis „Aprangos“ grupei, patikina, kad verslui sukelti sunkumai negali trukti nuolat.
„Mano asmeniniu požiūriu ir mūsų komandos požiūriu, karantinas vis tik jau pakankamai ilgai užsitęsė ir verslui yra labai sunku neturėti tiesioginės veiklos. Ir jei dar tai tęsis toliau, gali būti visokių rezultatų. Ir smulkiajam, ir vidutiniam, bet ir stambiajam verslui tokie dideli uždarymai kelia daug problemų“, – kalbėjo R. Perveneckas.
Aprangos ir avalynės mažmenininkė karantino poveikį pajuto jau nuo lapkričio 7 dienos, vien sausį „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta buvo 69,6 procento mažesnė nei pernai sausį. Palyginimui, Estijoje per tą patį laikotarpį „Aprangos“ apyvarta krito 29 proc., bet Latvijoje – 84,4 proc.
„Jau greitai du mėnesiai, kai esame visiškai uždaryti. Elektroninė prekyba kompensuoja tik 30 proc. praėjusių metų pardavimų. Iššūkių yra pakankamai daug. Mes manome, kad sergamumui mažėjant, reikėtų verslą vis tiek bandyti atlaisvinti ir viena iš pirmų priemonių yra parduotuvių, kurios turi išėjimą į gatvę, atidarymas. Ten rizika tikrai ne didesnė nei maisto prekių parduotuvėse, mano supratimu, ji gerokai mažesnė“, – tvirtina R. Perveneckas.
Vyriausybė trečiadienį svarsto dėl galimybės leisti veikti parduotuvėms, kurios turi išėjimus į lauką, įvedant ploto apribojimas. R. Perveneckas patikina, kad periodas nebėra nei kalėdinis, nei naujametinis, kuomet pirkėjai plūsta į parduotuves – nesitikima didelio pirkėjų antplūdžio.
„Mes pasisakome už kuo greitesnį parduotuvių, turinčių išėjimą į lauką, atidarymą, ir žinoma, po to ir prekybos centrų“, – patikina R. Perveneckas.
„Aprangos grupė“ iš viso turi 104 parduotuves Lietuvoje, iš jų yra 16, kurios turi tiesioginius išėjimus į lauką.
„Tokios parduotuvės yra arba Gedimino prospekte, prie Rotušės, Vilniuje, Laisvės alėjoje Kaune, arba Herkaus Manto g. Klaipėdoje, ne visų formatų, bet labiau prabangesnės. Bet kitos kompanijos irgi turi. Manau visiškai kitaip ir miestas atrodytų, kai parduotuvės būtų šiek tiek atidarytos“, – sako R. Perveneckas.
Vadovas patikina, kad iškart atsidaryti visų parduotuvių nė nepavyktų – verslo struktūra yra didelė, dauguma darbuotojų išleisti į prastovas ir nepavyktų jų staiga susikviesti.
„Lietuvoje iš viso turime beveik 1200 darbuotojų, o Baltijos šalyse – 2000. Didžioji dalis darbuotojų yra prastovose, bet mes vykdome prekių pirkimus, tiekimą, ruošiamės atidarymui. Negalime be išimties visų darbuotojų laikyti prastovose“, – sako R. Perveneckas.
Laukia išpardavimai
Atvertose parduotuvėse iškart galima tikėtis prekių su nuolaidomis iki 50 procentų – „Apranga“ negalėjo realizuoti žiemos kolekcijos prekių.
„Mados verslas, drabužiai ir avalynė, yra labai suinteresuotas kiek galima greitesniu atidarymu, nes na mūsų prekės yra sezoninės, skirtingai nuo daugelio kitų. Dabar yra puikus žiemos sezonas, turime ir šalčio, ir sniego, tokiu metu žymiai lengviau sumažintume prekių atsargas. Neturėjome kalėdinės prekybos, neturėjome pirmo išpardavimų etapo, natūralu, kad turime daug iššūkių su prekių suvaldymu“, – paaiškina R. Perveneckas.
Jis įspėjo, kad jei prekybos suvaržymai užsitęs, prekybininkai susidurs su problema – negalės įsigyti pavasario kolekcijų prekių
„Žiemos prekių likutis yra viena iš didžiausių problemų, kuri yra ir drabužių, ir sporto prekių versle. Mūsų išpardavimai prasidėdavo prieš Kalėdas. Jau dabar internete viską išpardavinėjame, natūralu, kad ir parduotuves kai atidarysime, prekės bus su iki 50 proc. nuolaida“, – atsiduso R. Perveneckas.
Jis pabrėžė, kad epidemiologinei situacijai gerėjant reikia ieškoti balanso, darančio mažiausią žalą ir verslui, ir gyventojams.
Pikul – Jasaitienė: ruošiamės griežtiems reikalavimams
O. Pikul – Jasaitienė patikina, kad visi 7 darbuotojai, dirbantys jos vardo grožio namuose, šiuo metu prastovose.
„Sekame naujienas, žinias, diskutuojame ir ir su nekantrumu laukiame sprendimo. Klientai labai nekantriai laukia – pirmasis tas karantinas parodė, kaip stipriai yra reikalingi ir norimi grožio specialistai. Netgi vyksta konkurencija dėl vietos – prašo užrašyti pirmu numeriu, teigdami, jog jiems jau būtina, jie per ilgai laukė, jie reikalauja procedūros. Žinoma, kad visi labai išsiilgę ir laukia šių procedūrų“, – kalba O. Pikul – Jasaitienė.
Pasak jos, grožio specialistai grįžti į darbus galėtų nedelsiant – jie patirtį dirbti taikant apribojimus įgijo dar pirmojo karantino metu.
„Patirtis nebus nauja ir netikėta. Mes jau buvome įpratę dirbti esant pakankamai griežtoms sąlygoms ir taisyklėms, turėjome jų laikytis, dėvėti atitinkamas apsaugos priemones, skaičiuoti klientų praleidžiamą laiką, naudoti dezinfekavimo priemones. Taisyklės po pirmo karantino buvo itin griežtos, mes prie jų visiškai pripratome ir griežtai laikėmės“, – patikina verslininkė.
Ji viliasi, kad bus leista veikti bent palaipsniui atnaujinant veiklą, „su griežtais nurodymais ir griežtomis taisyklėmis“.
„Viena yra saugumas dėl mūsų pačių ir klientų – tai vienareikšmiškai svarbus dalykas. Bet lygiai taip pat yra ir griežti patikrinimai, kurie ypač stipriai šiuo laikotarpiu vykdomi“, – kalbėjo O. Pikul – Jasaitienė.
Paklausta, kaip galėtų keistis grožio procedūrų kainos, ji patikino, kad kainos bus didesnės, ir tą lems ne tiek didelė paslaugų paklausa, kiek augančios sąnaudos.
„Ne tik todėl, kad paklausa yra didelė, bet todėl, kad nuo sausio 1 dienos keitėsi viskas: ir kainos, ir minimalus atlyginimas ir ekonomikos lygis šiek tiek kito, bet kai kur padidėjo ir kainos pačių produktų. Natūralu, kad bus šioks toks augimas. Aišku, visi to bijo ir nerimauja, bet pakilus atlyginimams normalu ir natūralu, kad turėtų didėti kainos ir visoje šalyje – tai yra tendencinga“, – teigė O. Pikul – Jasaitienė.
„Pepco“ su viltimi žvelgia į Vyriausybę
„Pepco“ mažmeninės prekybos direktorius Lenkijai ir Baltijos šalims Aleksandras Čikaidze patikina, kad kiekvienas Vyriausybės žingsnis, kuris suteikia galimybę vykdyti veiklą, nuteikia pozityviai.
„Esame pasiruošę užtikrinti savo darbuotojų ir pirkėjų saugumą laikantis visų reikalavimų, tad džiaugsimės galėdami pradėti vykdyti veiklą bent dalinai. Lietuvoje turime kiek daugiau nei penktadalį parduotuvių, kurios turi atskirus įėjimus“, – sako A. Čikaidze.
Laisvą laiką įmonė išnaudoja vidiniams projektams. Pusė darbuotojų prastovose yra nuolat, kita pusė darbuotojų kartais iš prastovų yra atšaukiami: mokymams, inventorizacijoms ir pan.
„Mes tikimės, kad Vyriausybės sprendimai padės po truputį pradėti vykdyti veiklą, ir šalies situacija bus suvaldyta taip, kad neteks sugrįžti į veiklos nutraukimą, apribojimus. Mes savu ruožtu stengsimės užtikrinti, kad tiek mūsų darbuotojams, tiek mūsų pirkėjams būtų saugu lankytis „Pepco“ parduotuvėse. (…) Kadangi startas jau po pirmojo veiklos apribojimo pavasarį vyko be trikdžių, tai dabar jau turint parengtą veiksmų planą, net neabejojame, kad veiklą atnaujinsime sklandžiai“, – patikina prekybos tinklo atstovas.
Vainienė: siūlome apriboti plotą iki 2000 kvadratinių metrų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė R. Vainienė teigia, kad asociacija siūlo pirmu etapu atidaryti parduotuves, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko, neribojant tos parduotuvės buvimo vietos, gali apriboti pirkėjams prieinamą plotą iki 2000 kv m. ir taikyti 30 kv. metrų vienam pirkėjui ploto ribojimą.
„Viešoje erdvėje girdėjau apie 1 žmogus visoje parduotuvėje sprendinį. Noriu motyvuoti, kodėl jis būtų neproporcingas: parduotuvės būna keliasdešimt kartų besiskiriančio, skirtingo dydžio. Žmonės galimai lauktų eilutėje už durų, kur šalta, kai didesnėse parduotuvėse jie galėtų saugiau pirkti net nematydami vienas kito“, – vardija R. Vainienė.
Anot jos, didesnio ploto parduotuvės dažnai turi geresnes ventiliacijos sistemas, o tai svarbu mažinant viruso plitimą.
Ji pastebi, kad didžiausi pirkėjų srautai pasiekiami prekybos centruose, tačiau atidarius tik parduotuves su įėjimu iš lauko, prekybos centruose parduotuvės liktų uždarytos.
Romanovskis: verslas dirbtų net leidžiant aptarnauti po vieną klientą
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas A. Romanovskis patikina, kad atverti parduotuves su išėjimais į lauką pasiūlyta po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio ir dar antradienį vakare tebebuvo diskutuojama dėl galutinio modelio
„Pagal atnaujintą strategiją būtų leidžiama nebūtinųjų prekių parduotuvių veikla, turinčių atskirą įėjimą iš lauko pusės ir ribojančių pirkėjų srautus, užtikrinant ploto reikalavimus ir griežtinamus asmens apsaugos priemonių dėvėjimo reikalavimus. Tai po šituo apibrėžimu patektų daug: pradedant nuo gėlių parduotuvės mano gatvėje ir baigiant „Ikea“. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bendras pasiūlymas“, – paaiškino A. Romanovskis.
Jis vis tik laikytųsi pozicijos, kad sprendimas šiuo klausimu tenka epidemiologams.
„Jei epidemiologai mano, kad galima atlaisvinti – tai yra visuomenės sveikatos klausimas. Tačiau kai atvejų skaičius yra mažiau nei 500/100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, jie mato, kad tai gali būti įgyvendinama. O verslas nori dirbti. Verslas būtų linkęs dirbti kad ir griežtesnėmis sąlygomis – pirminis pasiūlymas buvo leisti tik po vieną klientą aptarnauti“, – sako A. Romanovskis.
Jis patikina, kad verslas bus pasirengęs atnaujinti veiklą nedelsiant ir tam netgi siūlo griežtesnius saugumo reikalavimus, pvz., apriboti, kad gyventojai negalėtų naudotis bet kokias veidą dengiančias priemones, o „tik orą filtruojanačias kaukes“, ar ieškoti kitų kompromisų.
„Pirmiausia yra sveikatos klausimai, paskui – verslo klausimai, kaip ir kaip tai keistai beskambėtų iš mano pusės. Visi supranta, kad jeigu sveikatos problemos neišspręstos, tada ateis trečioji banga, kuri daugelyje šalių eina, ir tada vėl mums reikės sustoti. To niekas iš tikrųjų nenori. Visi pasiruošę, kaip ir slidinėjimo centrai. Verslui ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai yra svarbu pradėti dirbti – turi matyti viltį. Kaip ir žmogui, taip ir verslui yra svarbu suprasti, kad jis turi vilties atsistatyti ir atsistoti ant kojų“, – kalba A. Romanovskis.
Net jei atlaisvinimai būtų didesni, esant sudėtingai pandeminei situacijai, verslas negalėtų tikėtis pakankamo klientų srauto – praėjusią vasarą dalis turizmo sektoriaus vis tiek merdėjo, nors ribojimų nebuvo, lygina LVK atstovas.
„Kad verslas ir klientai galėtų saugiau jaustis, paraleliai eina testavimo, ir, aišku, vakcinavimo klausimas – tai du kertiniai dalykai. Karantino atlaisvinimas yra trumpo bėgimo atkarpa. Bet jei ateina trečia banga, reikia suprasti, kad trečios, ketvirtos ar penktos bangos daug kas tikrai neišgyventų“, – akcentavo A. Romanoskis.
Jis viliasi, kad nuotaikas pagerins pavasario laukimas.
Užimtumo situacija stabili, bet darbdavių nuotaikos prastos
Užimtumo tarnyba vertina, kad per antrąjį karantiną situacija darbo rinkoje yra stabili.
„Įprastai žiemą darbo rinka lėtėja. Tokios tendencijos buvo stebimos ir 2019-ųjų žiemą, kai karantino dar nebuvo. Paskutinius tris mėnesius į Užimtumo tarnybą besikreipiančių asmenų skaičius per mėnesį mažėja, tačiau mažėja ir darbo pasiūlymų, todėl darbo paieška trunka ilgiau ir įsidarbinti sunkiau. Tai sąlygoja registruoto nedarbo didėjimą, tačiau ne taip sparčiai kaip buvo stebima pirmojo karantino metu 2020 m. pavasarį“, – teigia tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Ji patikina, kad galiojantis sugriežtintas karantinas nepaskatino staigaus registruoto nedarbo augimo – didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas.
„Tikėtina, kad antrąjį karantiną darbo rinka atlaikys, didelio nuosmukio nebus ir dėl atnaujintų valstybės finansinės paramos priemonių bei gruodį buvusios didesnės trumpalaikių darbų paklausos“, – patikina ji.
Sausį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai įregistravo 20,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia ieškoma vairuotojų, darbuotojų sandėliuose ir pagalbinių darbininkų.
Kalbant apie įmonių veiklos atnaujinimą, tai darbdavių nuotaikas atskleidžia Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa.
Užimtumo tarnybos atlikta 2454 darbdavių apklausa parodė, kad 2021 m. darbdaviams reikės mažiau darbuotojų, bus skiriama mažiau lėšų inovacijoms ir atlyginimams. Beveik dešimtadalis (9,8 proc.) apklaustų įmonių prognozuoja, kad šiemet turės mažinti darbuotojų skaičių, 17,7 proc. – mažinti investicijas į įregimus ir technologijas, 5,4 proc. numato mažesnį vidutinį darbo užmokestį įmonėje.
„Tik 29,5 proc. apklaustų darbdavių šiemet prognozuoja darbo užmokesčio augimą įmonėje, kai prognozuojant 2020 metams ketino didinti daugiau nei pusė – 50,7 proc.“, – apklausos rezultatais dalijasi tarnyba.
N. Mačiulis: kainos didės
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas patikina, kad kainų augimas grožio paslaugų sektoriuje vyksta kasmet – paslaugos brangsta sparčiau nei prekės.
„Paslaugų sektoriuje mes tokią tendenciją matome bent penkerius metus, ir ji tikrai nestebina, nes didelę dalį sąnaudų sudaro darbo užmokestis. Ar tai būtų grožio paslaugos, ar maitinimo įstaigos, ar daugelis kitų laisvalaikio paslaugų, didelę savikainos dalį sudaro ne žaliavos, ne NT nuoma, bet būtent darbo užmokestis. Sparčiai augant vidutiniam atlyginimui, didėja ir paskolų kainos“, – sako N. Mačiulis.
Anot jo, vidutiniškai paslaugų kainos kasmet pasistiebia po 5 procentus.
„Sunku tikėtis, kad šiemet bus kažkokios kitokios tendencijos, nes minimalus mėnesinis atlyginimas padidėjo 6 procentais, vidutinis darbo užmokestis, tikėtina, kad didės, nors ir ne taip sparčiai kaip praėjusiais metais“, – tvirtina N. Mačiulis.
Jis pabrėžė, kad karantino metu paslaugų teikėjams tenka ir papildomos sąnaudos dėl saugumo užtikrinimo – tenka taikyti papildomas priemones, galima aptarnauti mažiau klientų per valandą.
„Ilgainiui atsidarant restoranams, tikriausiai taip pat atsiras reikalavimai, kiek gali būti stalelių viename ploto vienete. Papildomi apribojimai didina savikaina, mažina potencialių klientų skaičių, natūralu, kad kelia ir kainas. Pernai matėme, kad odontologų paslaugos pabrango dešimtadaliu dėl apsaugos priemonių“, – paaiškina ekonomistas.
Tačiau jis nesitikėtų ir kainų mažėjimo prekyboje – išpardavimai bus laikini.
„Kalbant apie prekes, išpardavimai, tikėtina, kurį laiką sumažins kainas. Bet nereikėtų čia tikėtis tokių stebuklų, kuriuos mes matėme praėjusiais metais, kai vidutiniškai prekės buvo pigesnės nei 2019 m. Žvelgdami į žaliavų kainas, į transportavimo išlaidas, tiek iš Kinijos, tiek ES viduje, atsigaunant vidaus paklausai ir po pandemijos atsidarant ekonomikoms, nebereikėtų tikėtis, kad tęsis prekių pigimas. Tikėtina, kad ir čia bus sugrįžtanti infliacija“, – kalba N. Mačiulis.
