„Šiandien įteikiau Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui atsistatydinimo iš VĮ „Lietuvos oro uostai“ valdybos pirmininko pareigų pareiškimą. Sprendimas, pripažinsiu, sunkus, nes logistikos ir aviacijos sektoriuje Lietuvoje bei tarptautinėje arenoje dirbu daugiau nei 20 metų, todėl žinau, kad gilus ekspertiškumas, noras dirbti, apetitas rezultatams ir tęstinumas – vienintelis sėkmės garantas aviacijai, ypač turbulentiniame Covid-19 kontekste. Visgi visada palaikau sklandų valstybės darbą, todėl kliūtis nesiruošiu ir nenoriu būti“, – rašė A. Šliupas
Pasak jo, pagrindinė atsistatydinimo priežastis – pasitikėjimo nebuvimas.
„Nesijaučiu kažkur padaręs klaidų, ar sumaišęs interesus, ar veikiant vieno ūkio subjekto naudai. To niekad nedariau ir esu pats sau teisėjas. Gaila, kad inciatyva ir noras padėti ieškant geriausio sprendimo interpretuojamas kaip santykių protegavimas. Niekada negavau atlygio ir neplanavau gauti už tai, ką darau. Matau abipusio pasitikėjimo nėra tarp manęs ir susisiekimo ministro ir nematau kitaip galimybės tęsti darbo valdyboje“, – Delfi teigė A. Šliupas.
Pasiteiravus, ar nujautė, kad jei neatsistatydins gali būt atleistas, A. Šliupas atsakyti negalėjo.
Viena priežasčių, kurią nurodė A. Šliupas socialiniame tinkle, kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi informacija apie jį.
„Gaila pripažinti, kad gyvename valstybėje, kurioje visuotinį teisingumą vykdo ne teismai, o žiniasklaida, – ir jos poveikis šiai dienai tik pradedamas vertini (Facebook ir JAV rinkimai ir pan.). Ji gali nebaudžiama pripažinti vieną iš mūsų kaltu net be įrodymų, o tik vadovaujantis prielaidomis ir įvykių interpretavimu viską pateikiant su vienu disclaimer‘iu „galimai ....“, „tikėtina, kad .....“, kas paneigs, kad ....“ ir pan. Taip akistatoje atsiduria keliasdešimties metų vienoje iš konkurencingiausių sričių patirtis prieš ((ne)šališką?) interpretaciją, – deja, patirtis pralaimi.
Baigdamas šį etapą noriu pasakyti, kad noras dirbti ir siekti rezultatų ne visada gali būti vertinamas teigiamai. Žinau, kad viešajame sektoriuje dirba daug talentingų žmonių, todėl saugokime ir vertinkime tuos, kurie ateina kurti, neformuokime požiūrio „geriau nieko nedaryti nei imtis iniciatyvos – galiu būti nubaustas, juk tai pilkoji zona ir niekas nežino, kaip bus“.
Linkiu Susisiekimo ministerijai stiprybės, nes aviacijos sektoriaus problemas reikia spręsti čia ir dabar, o iššūkių, akivaizdu visiems, yra daugiau nei realių galimybių, kaip pavyzdžiui: kokia yra Lietuvos oro uostų vystymo politika kai dar 2017 metais buvo atsisakyta įgyvendinti ilgalaikę trijų oro uostų vystymo strategiją koncesijos modeliu.
Visgi sergu už Lietuvą ir noriu, kad būtume stipriausi ir inovatyviausi, palikdami periferinio regiono ir jo oro uostų statusą užmaršty“, – rašė jis.
VĮ Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas A. Šliupas į šias pareigas tuometinio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas pernai. Kaip praneša Susisiekimo ministerija, naujo VĮ Lietuvos oro uostų valdybos nario atranka bus vykdoma artimiausiu metu teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmininką iš likusių valdybos narių valdyba pati išsirinks tuoj pat po atsistatydinimo.
„Nuo pat pirmų darbo šioje ministerijoje dienų kalbu apie būtinybę valstybės valdomoms įmonėms turėti stiprias, skaidrias valdybas. Visiškas prioritetas – pasitikėjimas, reputacija, neturi būti ne tik privačių interesų konflikto, bet ir jo regimybės. Šie principai turi būti taikomi ir valdybų atrankose“, – sako ministras M. Skuodis.
Susisiekimo ministerija planuoja vykdyti viešąsias konsultacijas, kaip tobulinti visų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių atrankų procesus. VĮ Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos – ir vysto koordinuotą jų veiklą.
