Į „Delfi“ kreipęsis T. M. pasakojo, kad per platformą „Eshopwedrop“ nusipirko 460,43 euro vertės planšetinį kompiuterį ir 227,41 euro vertės paltą.

„Eshopwedrop“ save pristato kaip startuolį, kuris leidžia susikurti adresus užsienio valstybėse ir tokiu būdu apsipirkti jų elektroninėse parduotuvėse, o siuntas atsiimti Lietuvoje.

T. M. „Delfi“ pateikė ekrano nuotraukų, kuriose užfiksuota, kad prie jo prekių kainos dar pridedami 7,5 proc. muito ir 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiai. Atitinkamai, jo kompiuterio kaina išauga iki 598,9 eurų, palto – iki 295,81 euro, t. y. maždaug trečdaliu daugiau.

„Aš nieko nemokėjau ir nesiruošiu mokėti, kol nebus pateikta garantija, kad mokesčiai bus pervesti į Lietuvos biudžetą. Suprantu, kad „Brexit“ situacija visiems sunkina gyvenimą, bet iš kitos pusės, yra konkretus algoritmas, už ką ir kokie mokesčiai turi būti sumokėti. Šį atvejį matau kaip bandymą pasipelnyti klientų sąskaita“, – dėstė vyras.

Kaip žinia, didelės vertės (daugiau nei 150 eurų) siuntoms yra skaičiuojamas importo PVM, o kaip po „Brexit“ turi būti su muito mokesčiais – kol kas neaišku.

Grąžins automatiškai

Maltoje registruotos „Eshopwedrop.com Holding Limited“ valdoma „Eshopwedrop Baltics“ Lietuvoje įsteigta 2015 metais. Juridinių asmenų registro duomenimis, jai vadovauja Rimtautas Rėkus, tačiau į jam adresuotus klausimus atsakė įmonės skaitmeninės rinkodaros vadovas Jackas Hardimanas.

„Už siuntas iš ne Europos Sąjungos šalių renkame išankstinius apskaičiuotus muitinės mokėjimus, kuriuos sudaro importo PVM ir importo muitai. Tai galioja ir siuntoms, atvykstančioms iš JK nuo 2021 metų sausio 1 dienos, nes joms galioja „pobrexitiniai“ teisės aktai. Pabrėžiame, kad jie artimiausiu metu gali pasikeisti, nes dar laukiama naujų taisyklių ratifikavimo Europos Parlamente, todėl kol kas laikomės visų rekomenduojamų procedūrų.

Išbandžius, kaip sistema veikia praktikoje, galėsime tiksliau apibrėžti, kaip muitinės traktuoja 150 eurų ir brangesnes siuntas iš JK. Jau žinome, kad PVM bus skaičiuojamas visoms brangesnėms nei 22 eurai siuntoms. Jeigu įvyktų permokėjimas arba sumokėta būtų nepakankamai, mūsų sistema automatiškai pridėtų arba atimtų iš galutinės sumos“, – rašė jis.

J. Hardimanas dar papasakojo, kad iki 2020 metų pabaigos siuntos ne iš ES šalių buvo priimamos JK.

„Šiemet tai nebeįmanoma, todėl bandome surasti išeitį Nyderlanduose, nes jų muitinės sistema panaši į JK“, – pasiteiravus, kurioje šalyje bus sumokamas PVM atsakė jis.

Nyderlanduose standartinis PVM – toks pats kaip ir Lietuvoje – 21 proc.

2019 metais tris darbuotojus turinti „Eshopwedrop“ įmonė Lietuvoje gavo 962.017 eurus pajamų ir patyrė -208.450 eurų nuostolį.

J. Hardimanas „Delfi“ sakė, kad startuolis šiuo metu yra agresyvaus augimo stadijoje, todėl pelno ir nesiekia.

„Esame 51 proc. technologijų ir 49 proc. logistikos startuolis. Savo klientams suteikiame galimybę apsipirkti Europos, JAV (o netrukus suteiksime ir Azijos) elektroninėse parduotuvėse“, – sakė jis.

STT turėjo pastabų

2019 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko fizinių asmenų pašto siuntų deklaravimo muitinėje proceso antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad muitinė nesudaro aiškių ir praktinių sąlygų asmenims elektroniniu būdu savarankiškai deklaruoti prekių, gautų pašto siuntomis. Tai sudaro galimybę muitinės tarpininkams nepagrįstai pelnytis iš valstybės sudarytos prievolės ir pašto siuntų deklaravimo procesą daryti neskaidrų.

„Antikorupcinis vertinimas atliktas atsižvelgiant į tai, kad daugėja prekių iš trečiųjų šalių, kurios įsigyjamos internetu. Siunčiant tokias prekes į Lietuvą svarbu jas deklaruoti muitinei ir nustatytais atvejais sumokėti privalomus mokesčius. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie gyventojų pasipiktinimą dėl to, kad nėra praktinės galimybės susimokėti muitinei patiems, nepaisant to, kad tokia galimybė numatyta teisės aktuose.

Atlikus vertinimą pastebėta, kad reglamentavime nėra nustatyta, kad pašto paslaugų teikėjai privalo informuoti siuntos gavėją ne tik apie privalomus muitus ir mokesčius, bet ir apie galimybę savarankiškai deklaruoti pašto siuntas muitinei. O muitinės tinklalapyje nėra pateikta nei tiesioginė nuoroda, leidžianti deklaruoti pašto siuntą muitinei savarankiškai, nei informacija, kur tai galima padaryti. Todėl gali kilti sąlygos neskaidriam deklaravimo procesui.

Sudėtingos procedūros mažina visuomenės pasitikėjimą valstybe bei skatina asmenis dėl nustatytų sudėtingų procedūrų ar didelių finansinių bei laiko sąnaudų ieškoti kitų alternatyvų. Todėl STT siūlo supaprastinti procedūras ir Muitinės tinklalapyje sukurti tiesioginę nuorodą, sudarančią galimybę asmenims elektroniniu būdu savarankiškai deklaruoti pašto siuntas muitinei bei teikti aiškią informaciją, kaip atlikti šią procedūrą“, – rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.

2021 metų pradžioje STT antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius sakė, kad į šias pastabas vis dar neatsižvelgta.

„Konstatuoti galime tai, kad į STT antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir siūlymus Muitinės departamentas neatsižvelgė“, – LRT Televizijai sakė jis.