Niekada negrįšime į prieškrizinį lygį
Ž. Mauricas sako, kad ši krizė yra išties ypatinga, nes jos metu jau įvyko tiek pokyčių, kurių įprastomis sąlygomis reikėtų laukti galbūt ir dešimt metų.
„Kartu savyje ji slepia itin nevienodą poveikį tiek skirtingiems ekonominiams sektoriams, tiek namų ūkių tipams, tiek valstybėms. Esminis bruožas – didesnė dalis tų skirtumų išliks ir po krizės. Dabar jau visiškai aišku – mes niekada nebegrįšime į taip vadinamą prieškrizinį lygį, kurį turėjome praeitų metų pradžioje“, – įsitikinęs Ž. Mauricas, kuris savo įžvalgomis apie ekonomikos raidą po krizės dalinsis jau kovą vyksiančiame Lietuvos Verslo Forume.
Jis sako tvirtai tikintis, kad pandemijos pabaiga jau po truputį artėja ir nemano, kad ji tęsis dar kelis metus, kaip kai kurie spėlioja.
„Pamenu, vos karantinui prasidėjus buvo garsiai šaukiančių, kad laukia didžiausia krizė per 30 metų. Visgi tokie pasakymai labiau kelia juoką. Tikrai jau esame išgyvenę ir kur kas didesnių sukrėtimų. Vienas jų – 2008 m. krizė, tik ji buvo visai kito pobūdžio“, – sako pašnekovas.
Žinoma, nereikia neigti, kad šiuo metu pasaulį sukausčiusi pandemija turės pasekmių. Tačiau, kaip sako ekonomistas, vienareikšmiai atsakyti, kas bus krizei pasibaigus, dar negali niekas, bet faktas, kad struktūrinių pokyčių bus daug.
„Deja, ne visi sektoriai sulauks šviesos tunelio gale. Komercinių patalpų, biurų, mažmeninės fizinės prekybos, viešbučių, verslo turizmo sektoriai kol kas dar kelia labai daug klaustukų. Jų ateitis miglota ir, panašu, ne gerąja prasme“, – sako Ž. Mauricas.
Tuo tarpu maitinimo paslaugų sektoriui ekonomistas piešia itin šviesų scenarijų. „Manau, šis sektorius, nepaisant didelių nuosmukių, atsigaus labai greitai ir šių metų antroje pusėje jau viršys 2019 metų lygį“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis taip pat papildo, kad gyvenamųjų patalpų statybos, logistikos, pramonės sektoriai šios krizės metu kyla į viršų. Žinoma, kaip niekad anksčiau populiarėja elektroninė prekyba.
Itin palankus metas regionams
Paklaustas, kur link dabar juda visa Europa, ekonomistas, pirmiausia įvardija žaliąją ekonomiką bei stiprėjantį protekcionizmą.
„Kuriama vis daugiau galimybių plėstis gamybai vietos rinkoje, o taip vadinama žalioji produkcija kuo toliau, tuo labiau bus pozityviai diskriminuojama, jeigu galima taip sakyti. Šalys, kurios operatyviai pasinaudos šiomis galimybėmis, gali padaryti didžiulį šuolį“, – pastebi Ž. Mauricas.
Kita reikšminga sritis, anot ekonomisto, - skaitmenizacija. Jos tolesnė plėtra taip pat turi kur kas daugiau galimybių negu iššūkių. „Galime pasidžiaugti, kad pernai tapome IT ir finansinių paslaugų eksporto lyderiais Baltijos regione. Eksportas per ketverius metus daugiau negu padvigubėjo, pralenkėme savo kaimynes Latviją ir Estiją. Reikia pastebėti, kad prie augimo labai prisidėjo Kaunas“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Anot jo, būtina pastebėti, kad pagaliau nebesame tik vieno miesto valstybė ir ši krizė tokią tendenciją tik dar labiau paskatino.
„Sparčiai plečiasi Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Diaspora, kurį grįžta į Lietuvą, leidžia plėstis ir šalies regionams. Šie miestai labai palankūs plėstis pramonei. Vilnius, žinoma, ir toliau turi puikias galimybes auginti IT, finansų paslaugų ir biotechnologijos sritis“, – sako ekonomistas ir priduria, kad šis metas šalies regionams tikrai gali tapti aukso amžiumi, tereikia efektyviai išnaudoti galimybes.
„Anksčiau, kad iš mažesnio miestelio parduotum savo prekę sostinėje, galimybių buvo nebent į kokią Kaziuko mugę atvažiavus, tiesa? Dabar viskas internetu! Aš ir pats bene viską perku iš Lietuvos ūkių. Taip, logistikos grandinės dar nėra tobulos, bet jos tikrai ištobulės“, – įsitikinęs pašnekovas ir priduria, kad tokia regionų plėtros tendencija aktuali ne tik mūsų šaliai.
„Štai Londonas jau skaičiuoja, kad pataruoju metu iš šio miesto pasitraukė bene 700 tūkst. gyventojų. Tad didesniems miestams dabar netgi gali atsirasti daugiau iššūkių priviliojant talentus. Aišku, Vilniuje, palyginti su kitų valstybių didmiesčiais, sąlyginai pigi būsto nuoma. Tad mūsų sostinė vis dar tikrai palanki vieta kurtis ir tarptautinėms įmonėms ar atstovybėms. Juolab, kai darbas iš namų jau tapo kasdienybe“, – komentuoja ekonomistas.
Sėkmingiausios įmonės – tos, kurios turi geras sąlygas startuoti vietos rinkoje
Paklaustas, ko, jo nuomone, dar trūksta, kad visos dabar esančios galimybės Lietuvos verslui bei žmonėms taptų lengviau pasiekiamos bei įgyvendinamos, ekonomistas pirmiausia įvardija tinkamus spendimus valstybės lygiu.
„Pagrindinis faktorius yra valstybė. Kalbu apie palankią aplinką, kuri neišvengiamai suformuoja ir tam tikrą kultūrą įmonių viduje. Kad ir kaip bebūtų, galiu drąsiai teigti, kad sėkmingiausios pasaulinės įmonės yra tos, kurios veiklą pradeda savo rinkoje, arba bent jau turi palankias sąlygas nuo to pradėti“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Anot jo, būtina nuosekliai kurti palankią reguliacinę aplinką, ypač mokestinę. Tam svarbu mažinti arba bent jau nedidinti kapitalo mokesčių, darbo apmokestinimo. Taip pat neišvengiamai turi būti tobulinama švietimo sistema.
„Būtina ne tik protingai panaudoti ES paramą, bet ir didinti valstybės bendradarbiavimą su verslu. Šią tendenciją galima matyti vis dažniau ir tai džiugina. Atsiranda įvairūs fondai, mecenatai. Žinoma, labai svarbus ir paties verslo supratimas, kad tai yra investicija į ateitį. Nebus taip, kad grąža bus gaunama akimirksniu.
Tam tikru butelio kakleliu tampa ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Dabar didžiausia kova vyks ne dėl investicijų, o dėl talentų. Tiesa, į miestų infrastruktūrą jau investuojame, būtina tą išlaikyti. Šalys, miestai neabejotinai varžysis, kur geriau žmonėms apsistoti. Tam būtina ruoštis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ekonomistas sako, kad ši krizė tikrai gali tapti puikia galimybe verslui, o kartu ir visai valstybei iškilti. „Apskritai per pastaruosius metus Lietuva palipo daug laiptelių į viršų. Tam neišvengiamai įtakos turi ir priklausymas tarptautinių institucijų, tokių kaip ES, EBPO, NATO, tinklui. Prisideda ir jau turima patirtis bei gebėjimai suvaldyti krizes. Šios krizės akivaizdoje iš bendro Šiaurės, Vakarų Europos šalių konteksto, Lietuva kol kas egzaminą išlaiko tikrai neblogai.
Pasivyti Vakarų Europą dar tikrai turime galimybių net iš inercijos, o ką jau kalbėti, jei bus įgyvendinti atitinkami reikiami sprendimai“, – reziumuoja ekonomistas.
Daugiau ekonomisto įžvalgų nuskambės jau kovo 3–5 dienomis įvyksiančiame Lietuvos Verslo Forume – didžiausioje šalies istorijoje interneto konferencijoje, kuri suvienys daugiau nei 150 pranešėjų – ekonomistų, politikų, verslo ir vadybos konsultantų. Lietuvos Verslo Forumas, kaip pabrėžia organizatoriai, yra socialinio pobūdžio, o ne komercinis renginys – jo tikslas yra sutelkti verslo bendruomenę ir suteikti galimybę verslininkams bei ekspertams apsikeisti idėjomis, skatinančiomis proveržį aktualiose probleminėse srityse.
