Laidoje „Piniginiai reikalai“ su verslo asociacijų atstovais kalbėtasi, kas galėtų atnaujinti veiklą ir, kaip ją vykdyti. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pastebėjo, kad atlaisvinus tam tikras paslaugas dalis viešbučių galėtų veiklą atnaujinti vasario pabaigoje arba kovą, o štai restoranai be Velykų pradėti dirbti įprastai nesitiki.

Šiuo metu Vyriausybė yra pratęsusi karantiną ir judėjimo tarp savivaldybių apribojimus iki vasario 28 dienos. Tačiau nors judėjimo apribojima ir būtų panaikinti, pasak E. Šiškauskienės, tai dar nereikštų, kad viešbučiams verta atsidaryti. Svarbu ir galimybė teikti tam tikras paslaugas.

„Kol nebus leidžiamos paslaugos, tol tikrai nėra prasmės SPA viešbučiui atsidaryti, nes žmonės atvažiuoja pagyventi, o kur negali nueiti net maisto į restoraną pavalgyti, tik į kambarius. Tai pirmiausia reikia ir personalo daug turėti. Manyčiau, kad turi būti palaipsniui atlaisvinamos ir paslaugos, nes tik gyvenimas ir važinėjimas šiek tiek atlaisvintų, bet tikrai ne didelį efektą turėtų. Tuo labiau, kad tarkime miesto viešbučiams visiškai jokios pagalbos nebūtų. (…) Viešbučiai galėtų pradėti veikti po truputį atlaisvinant paslaugas. Žmonėms tikrai labai norėtųsi pakeisti aplinką Manau, kad psichologinės problemos bus daug didesnės nei neatlaisvinti verslai, tai iš tiesų tiek SPA viešbučiai, tiek kuruotuose galėtų priimti žmones.

Manau, kad pirmiausia reikėtų atlaisvinti maitinimo, vadinamųjų švediškų stalų paslaugą. Ten tu gali reguliuoti srautą, vienkartiniai indai, prieskoniai, vienas iš saugiausių būdų. Manau, atlaisvinant maitinimą ir po truputį atlaisvinant paslaugas, kurias leis epidemiologinė situacija, jau vyktų šioks toks judėjimas. Lygiai tas pats liečia ir kaimo turizmo sodybas. Žmonėms nusiimtų didelės įtampos galint pakeisti aplinką. Manau, kad visa tai galėtų prasidėti vasario antroje pusėje, o kovą jau tikrai. Bet vėlgi, aišku, tie skaičiai mums visiems rūpi ir nenorėtume, kad būtų trečioji banga“, – laidoje teigė E. Šiškauskienė.

Kalbant apie restoranų veiklos atlaisvinimą paminėta, kad pirmiausia būtų galima leisti lankytojams prisėsti prie lauko staliukų.

„Apie restoranus kalbant, galvojame, anksčiau nei po Velykų nelabai matome atsidarymo galimybių ir geriau yra atsidaryti ir jau nebeužsidarinėti vėl pakilus užsikrėtimų skaičiui. Labai matome galimybę, kad galėtų leisti staliukus, prie staliukų sustoti ar prisėsti kas du metrus lauke, nes oras gerės, pavasaris artėja ir tie restoranai, kurie dirba išsinešimui, jie paprastai turi ir lauke gali pasidėti keletą staliukų. Tai bent jau tą kavą išgerti, pasėdėti kokį pusvalandį, nes oras neleis ilgiau, manau, labai nuimtų tokias psichologines įtampas.

Dabar ko labiausiai restoranams reikia, jeigu užsitęs tai, be jokios abejonės pagalba nuomai ir tas antras pagalbos paketas. Viešbučiams, pavyzdžiui, labai svarbu komunalinės išlaidos, restoranams nuoma, tai visos tos priemonės antros bangos mes ir matome, kad padėtų pasirinkti kam labiausiai reikia pinigų, tam ir sumokėti. Verslų krito 80-95 proc. apyvartos“, – teigė E. Šiškauskienė.

Trūksta paramos

Viešbučių ir restoranų atstovė taip pat pridūrė, kad viešbučiai be paramos gyvena jau beveik metus laiko.

„Labai pritariu kolegoms, kad reikia žiūrėti pagal sektorius, kuris labiausiai nukentėjęs ir žiūrėti, kada kokie verslai atlaisvinami ir pagal tai turi būti ir pagalbos paketai, nes yra apie 30-40 proc. viešbučių miestuose, kurie nuo kovo mėnesio yra uždaryti ir pagalbos dar negavo visiškai jokios, išskyrus paskolas ir palūkanų atidėjimą.

Jokių subsidijų, kol kas tik kalbos. Dabar labai laukiama išmokų nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tiems, kam krito 30 proc. ir daugiau, bet tai yra daugelis susijusios įmonės, tai reiškia dar atsideda, tai realiai kovo mėnesį bus lygiai metai, kai verslo viešbučiai negavo jokios pagalbos. Paskolą pasiimti arba ją atiduoti, arba palūkanas kompensuoti, tai yra tokia pagalba kaip ir nelabai pagalba. Subsidijų nebuvo jokių, ir greitai jų nenusimato. Situacija iš tiesų yra katastrofiška. Darbuotojams prastovos tai yra žmogui parama“, – teigė E. Šiškauskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad reikės daug skirti turistų pritraukimui, kad viešbučių sektorius greičiau atsigautų.

„Manytume, kad labai turėtų sujudėti pagalba šalies rinkodarai ir pasiruošti turizmui, kuris, manome, geriausiu atveju vasarą prasidės, kad ir tuos pačius kaimynus paraginti į viešbučius atvažiuoti, latvius, vokiečius. Tie, kurie gali saugiai atvykti. Tai mes turime pasauliui pasakyti, kad mes jau esame saugi, švari ir pasiruošusi turistams šalis. Tai labai svarbu, nes kol kas rinkodarai tokių pinigų nelabai matau“, – paminėjo pašnekovė.